GAIŽIŪNAS-LATVIS Nuostabus tas mūsų baltų pasaulis, jame gyvena nuostabių komentatorių-duobkasių. Nuostabus Silvestro Gaižiūno rašynys. Kitados, nors dar visai neseniai, buvo bičiulis. Jam padėkojau už pagalbą rašant knygą (žr. titulinius lapus), siunčiau rašomos knygos vigilijas-skyrius. Skaitė, komentavo. Duobės nekasė. Bet ūmai sumanė kasti. Ir nutiko šitai tą dieną, kai knyga nejučia gavo Baltijos asamblėjos premiją. Tada ir prasidėjo... ne, ne recenzijos, o "literatūriniai šmeižtai". Latvijoje tiesiai šviesiai paskelbė (didžiausiame dienraštyje), kad A.J. yra ne kas kitas, o Latvijos valstybės priešas (tikrai), ir, maža, to - dar Estijos. Humoras ir satyra. Stalinizmas? Brežnevizmas? Nebent... lietuviškas pavydas, kas dar? Sušaudyti A.J., ir baigtas kriukis. Deja, tokios "recenzijos" viską apverčia aukštyn kojom. O juk geriausių ketinimų skatinamas, galvodamas tik apie lietuvių-latvių bendrystę ir gelbėjimąsi kartu (esu įsitikinęs, kad atskirai, kaip ligi šiol, mūsų laukia pražūtis), ir kalbėdamas apie žaizdas... buvau pavadintas, tiesą sakant, niekšu. Tik ar ne tas čia atvejis, kaip sako tautos išmintis: "Kuo pats kvepia, tuo kitą tepa"? S.Gaižiūnas dešimtmečius prisistatinėjo "Baltijos akademijos" galva ar prezidentu. Nebesuprasi, kas ten buvo kas, trijų žmonnių akademijoje. Ir dabar iš tos neegzistuojančios aukštybės pila...ką? Faktus? Taip, aš tris vardus (iš šimtų) rašydamas suklydau (kelios klaidos, viena kita raidė). Dar yra dvi trys netikslios datos (iš tūkstančių rūšiuotų datų ir skaičių). Tačiau kai S.Gaižiūnas teškia, kad knygoje (per 430 psl.) nepaminiu nė vieno Rainio kūrinio? Silvestrai, Tu mano knygą skaitei? Humoras ir satyra. Juodas humoras, kai S.Gaižiūnas skelbia man "mirties nuosprendį" - esą laidojau latvius. Dievinjš, viskas "ačgarni", t.y. atvirkščiai. Kokias reikia turėti akis, kad viltyje matytum mirtį? Baisias akis. O Juk viskas dėl mūsų, broliukų ir masu-sesučių rašyta. Be meilės čia žingsnio nežengsi. Be troškimo suprasti, nieko nesuprasi. Ir neprasidės kalba. O kalbėtis reikia, net savais kompleksais apsikaišius - reikia. Argi nėra kompleksų? Per akis.(Gryniausias kompleksų šaltinis - pats S.Gaižiūnas). Apie tai parašyta "Ryga - niekieno civilizacija". Tačiau sapnuoti nesusapnuočiau, kad buvęs bičiulis ir "latvių žinovas" pamatys mano knygoje pragarą. Nieko gero - visai nieko! Ir bemat ims skelbti Latvijai, kad Rygoje įsisuko gyvas latviškumo priešas. (Beje, skundą-recenziją latvių didžiausias laikraštis paskelbė Baltijos asamblėjos išvakarėse, tarsi šaukdamasis skandalo, kad premiją įteikiant Taline... S. Gaižiūnas stengėsi, bet neišdegė.) Dievaži, Latvija ir Lietuva tikrai taps "niekieno", jeigu vos ėmę kalbėtis, sakyti vieni kitiems (o reikėtų šaukti), kad dar ir šiandien mes nematome vieni kitų per TV, kad Rygos gatvėse nėra nė vienos rodyklės "Vilnius", kad prabilus apie tai, komentatoriai kaimuose prie Panevėžio ims šaukti "Rusai eina". Žodžiu, aišku. Nuostabu. Beje, apie anonimiškus komentarus. PONAI IR PONIOS> Dalis komentarų čia - paties S.Gaižiūno, įvairiais vardais paženklinti. (Internautai praneša - faktas). O ir kiti komentarai - kas tai? Draugai, draugi mili, pasirašykite pavardėmis - nejaugi jų neturite? Ar gėda? Pagarbiai, A.J. P.S. Pirmą kartą gyvenime atsiliepiau į šmeižikišką rašinį. Paldies jums. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19815