“Palaukite, lietuviai, o kuo mes – ne Izraelis? Argi mūsų žemė
mažiau šventa? Nebekovosime?”

Tarsi nebūtų buvę baudžiavos? Tada matėme, kas ant žemės vyko: ji
buvo po kojomis, bet ne sava. O kas buvo vėliau, buvo? Kiek okupacijų! Ir
už Vilnių bei jo žemes teko kraują lieti? Teko, ėjome ir liejome.

Žinoma, globalizmas dar nedrįsta sakyti, kad atims ir kapines. Gyventi
žemės nebeturėsime, bet mirti dar leis. Kažkur. Kurį laiką. O žemė
tuo tarpu brangs visur. Ypač brangi taps Lietuva, kai joje nebeliks
lietuvių.


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19815