>    Aš pasilieku prie savo nuomonės, kad tik akivaizdžiai tvarūs veiklos (o tiksliau adaptacijos) modeliai yra verti dėmesio ir tolesnio tobulinimo. Pardon, bet net ir tų itin gerų pavyzdžių negalima laikyti adaptyviais ir tvariais, palyginant su natūralia gamtine savireguliacija. Aišku jie geresni, nei visa kita, kas irgi naudojama, tačiau dar toli nuo savaiminio išsilaikymo ir savireguliacijos. Ką aš noriu pasakyt - empirinis mokslas sukurti modelį, po to sukant po vieną varžtą vienu metu tikrinti, kaip ta juoda dėžė veikia. Suksi kelis varžtus vienu metu - gausi tik kažkokį triukšmą, o ne regresiją. Dabar visas pasaulis sukinėja visus alei vieno varžto vienu metu ir tikisi gauti kokius nors prognozuojamus ir priimtinus ekonominius/politinius/technologinius ar kito tipo rezultatus :-)
> 
>    Ir tas "ilgas ir sunkus darbas", tai man pradeda rodytis piktas pokštas, idant paslėpti gigantomaniškus tikslus, kurie kyla iš visiškos diletantinės nekompetencijos, kas vertinga, o kas ne ilgame laikotarpyje. Taip, kaip dabar mes vertiname komunizmo (fašizmo, ar bet kurio kito -izmo) utopines dogmas beprotiškomis, tikėtina, kad ateities ainiai vertins mūsų ekonomikos, finansų, globalizacijos ir urbanizacijos pastangas. Noras išugdyti civilizuotą ir kultūringą žmogų tokiame kontekste panašu, kad veda link priežodžio "kvailys myli darbą, o darbas kvailį".


Čia aš visų pirma turiu galvoje žmonių švietimą, istatymų laikymąsi, sovietinės kultūros ir įpročių palaipsnį atsisakymą, na ir šiaip valdymo tobulinimą atsisakant nelabai reikalingų struktūrų ir t.t. Visa šita nei per dieną nei per metus nepasikais. Svarbu judėti ta linkme be šuolių atgal.



>> Dabar gi kai paskaitai buvusio finansų ministro pasamprotavimus apie tarptautinius finansus, tiesiog neviltis apima, nes supranti kad jis neturi net wikipedijos straipsnelių lygio supratimo.
> 
> pavienės asmenybės nelabai ką lemia. Aš aišku ne apie individualizmą ir asmeninę atsakomybę.


Man tie pavieniai pavyzdžiai tik iliustruoja bendrą pačiame viršuje esančių žmonių kvalifikaciją. Kartais būna tiesiog apmaudu kai yra tikrai gerų savo srities specialistų, o pagrindinius strateginius sprendimus dažnai priima visiški neišmanėliai. Juk priimant beveik į kiekvieną darbą reikalaujama atitinkamos kvalifikacijos, tik politikai yra išimtis. Kažkaip reikėtų spręsti šitą problemą - jei ne iš jų, tai bent iš patarėjų gal reikėtų reikalauti atitinkamos kvalifikacijos, geriausiai objektyvaus turimų žinių patikrinimo, o ne kažkokių biografinių įrašų. 



>> Dėl euro - tai jis neišspręs mūsų bėdų. Bet lyginant su litu ši valiuta neturi savų minusų, po pliusų turi nemažai. Dėl įvedimo kaštų tai jau paskaičiavo kažkada Kuodis - turėtų atsipirkti labai greitai.
> 
>        Aha. O tam plane nebuvo prievolės kiekvienam atidaryti po privalomą einamąją sąskaitą su kortele, o tada elementariai nuo norimos datos uždrausti atsiskaitinėt grynais litais? :-)
>        Kuodžio šviežias sekmadieninis komentaras - išspyrus Graikus lauk iš EURO zonos, jiems drachmą ar ką nors panašaus susigražinti būtų blogiau nei abi kojas persišaut. Remiantis kuo mums lengviau € įsivest? Ir taip jau užtenka betvarkės su mokesčių ir įstatymų keitimu, dar ir valiutą keisti. Čia visiška impotencija.
>        Viltis, kad EURO apynasris padės išvengti lokalių korumpuotų politikų pažeistos fiskalinės drausmės neigiamų efektų yra šakėmis ant vandens patepliotas kliedesys. Nacijoje, kurioje reikia uždrausti alkoholio pardavimą nuo 22:00, kad latrai ir jaunimas galutinai neprasigertų, tiesiog neįmanoma fiskalinė drausmė, kaip po tokia, nes net ne šita būsena, o pati savoka yra už tos tautos tipinio atstovo suvokimo ribų, nebekalbant apie ten kokia nors valią ar/ir aktyvias pastangas.


Dėl fiskalinės drausmės - kol kas neveikia, gal įves kokias griežtesnes kontrolės priemones ir mechanizmus. O šiaip litas vis tiek pririštas prie euro ir neturi jokių privalumų prieš jį. Tik euru labiau pasitikima, jo palūkanų normos visada bus nors kiek žemesnės nei lito, nebelikų valiutos keitimo išlaidų ir nepatogumų. Aišku, geriau euras liktų tik apskaitos priemonė, o nebūtų ir įrankis biudžetams lopyti, kokiu jį dabar norima padaryti. Dėl keitimo išlaidų ir nepatogumų - vis tiek tame nematau didelių problemų, man tai gana elementari procedūra, kurių porą ir pačiam, ir chaotiškesniais bei skurdesniais laikais teko pergyventi.

Dėl Kuodžio ir Graikijos - tai problema gan reali. Bėda ta, kad nėra sukurtas išėjimo iš eurozonos mechanizmas ir tikrai neaišku kaip tą reikėtų daryti.