On Mon, 31 May 2010 12:50:47 +0300, RaR wrote: >> Juk pats sakai, konkurencija yra geris. Bet jei (kai) rinkoje lieka >> pora dominuojanciu kompaniju, tai konkurencija nunyksta. T.y. geris ima >> ir prapuola. Ka pvz gerai matome ir toje pacioje lietuvoje. > > Taip, komkurencija visada yra gėris. Jei kas nors rinkoje leistinomis > verslo priemonėmis išsikovoja dominuojančią padėti - reiškė jis veikė > gerai ir sėkmingai. Ir dėl to jis nenusipelna paniekos ar pykčio. Kitas Tai grazi ir sterili teorija. O realiam gyvenime dazniausiai buna visiskai kitaip: pasiekusios tam tikra svori kompanijos paprastai ima elgtis "neleistinai" (nepainiokim su "nelegaliai"). Nes kitaip yra neracionalu ir nelogiska. Todel naturalu kad susilaukia pykcio ir paniekos. Beje, ne bet kokia konkurencija yra geris. Pvz konkuravimas dumpingo priemonem nera geris. > dalykas, kad sumažėjusi konmkurencija nenaudinga vartotojams. Ir ta > problema sprendžiama vadovaujantis antimonopoliniais ir konkurenciją > užtikrintais įstatymais. Be jokio pykčio, dalykiškai. Bet su tarptautine > prekyba yra kitaip, Be pykciu tokie dalykai niekada nevyksta. Jokia kontora savo noru neleis saves skaldyti ar kaip nors riboti savo veikla. >> Taigi, gaunasi pyro pergale. Taip, vokieciai gali labai pigiai >> prigaminti didele kruva produkcijos. Tik kad jos niekas neperka nes >> neturi uz ka. Nei salies viduje nei uz jos ribu. > > Na puiku, jie tapo labai konkurencingi. Bet tarptautinėje prekyboje jei > valdžios neiškreiptų rinkų, viskas vyktų taip pat kaip tarp verslo > subjektų ar tiesiog žmonių. Jei tu neuždirbi pakankamai, turi mažiau > vartoti, jei pasiskolinai - turėsi atiduoti. Jei perdaug įlindai į > skolas - niekas tau daugiau nebeskolins. Jei kas nors neatsakingai > toliau skolina - galiausiai praranda savo pinigus. Niekas nesirūpina > kokie tie prekybos balansai tarp atskirų verslo subjektų ar asmenų - > problemos rinkoje vienaip ar kitaip išsisprendžia, priėmę neatsakingus > sprendimus patiria nuostolius. Jo, viskas labai paprasta, vyriausybes yra kalciausios :) Zinoma po liandzbergo ir bubiliaus :) Jei rimtai, tai ir be vyriausybiu tarptautineje rinkoje viskas vyktu lygiai taip pat kaip ir dabar. Tiesa pasakius dabartine situacija niekuo nesiskiria nuo tavo pamineto veiksmo tarp verslo subjektu ar zmoniu. Privacios reitingo agenturos vertina vyriausybiu reitingus, privatus kreditoriai patys savo noru sprendzia apie tai kiek kam ir kokia valiuta skolinti ir kokiu garantiju reikalaut. Problemos visai kitur: siais laikais rizikos tapo tokios sudetingos, kad investuotojai nebeturi galimybes ju ivertinti. Todel siuo metu rinkose matome tiek nervingumo, gandu ir panisku reakciju. Nes niekas nieko tiksliai nezino, visi tik spelioja. Ir tai galioja ne tik valstybiu obligacijoms bet ir privacioms kontoroms. > Tarp valstybių, kaip ir tarp verslo subjektų, daugiau suvartoti nei > uždirbti gali tik dviem atvejais - (1) jei skoliniesi, (2) jei iš kur > nors gauni neuždirbtų lėšų (negrąžinama parama, valstybės turto > išpardavimas užsienio subjektams). Jei valdžia per daug prisiskolino - > dabarties problemas perkėlė ateičiai, arba net vienos kartos išlaidavimą > ne pagal pajamas perkėlė kitai kartai. Kai parduoda savo turtą - visų > pirma netenka galimybės jo parduoti ateityje, kitą vertus tai ne visada > blogai, nes geriau besitvarkantys užsieniečiai, sėkmingai valdydami tą > turtą, gali atnešti daugiau naudos šalies piliečiams, nei valdant > vietiniams "lūzeriams". Lygiai tas pats galioja ir privaciam verslui. Siandienos problemu sprendimas ateitis saskaita nera vien valdiska privilegija. Tai bendrazmogiskas isradimas. > susidurti su nacionalizacija ir pan. Taigi, tokios šalies valstybė savo > šalies pieliečiams pakenkti (atiduoti jų uždirbtus pinigus kitoms > šalims) gali visų pirma neatsakingai skolindama, arba kartais > neatsakingai investuodama. Sukurdama konkurencingą ekonomiką ji tikrai > jokios blogybės nedaro. Nera taip paprasta. Yra ivairus konkurencingos ekonomikos kurimo budai, tvarus ir nelabai. Pvz tarkim kokia nors gelezinkeliu bendrove gali patapt velniskai konkurencinga atsisakius investiciju i savo infrastruktura. Tik po keliu ar keliolikos metu pasirodys, kad infrastrukturos jau nebera. Ir tuo paciu bendroves. Kitas labai svarbus momentas kuri kazkodel visi pamirsta: kitos valstybes yra ne tik konkurentai bet ir klientai. Juos nusmauges kartu prarasi ir savo klientus. Ir galesi susikist savo produkcija ten kur niekada nesviecia saule. >> Beje, nereikia suprast, kad teigiu, kad graikai, jankiai ir kiti yra >> balti ir pukuoti. Tenorejau pasakyt, kad pernelyg didelis >> konkrencingumas "substancijos" saskaita lygiai tiek pat nesveikas kaip >> ir pernelyg mazas. Vokieciai (tiksliau ju biznis) siuo metu be >> atodairos drozia savo sali ir vidutineje perspektyvoje sudrozh iki >> skyliu. Tada patys verks kad "atsiliko" ir "prarado reputacija". > > Į tas problemas šalis su mažiau konkurencinga ekonomika įstumia jų > vyriausybės. Jei jos per daug nesiskolintų, nebūtų jokios skolos krizės. > Paprasčiausiai šalies piliečiai vartotų tiek, kiek uždirba. Dėl to Sakai kokia nors amerika i savo skolu krize nukrito todel kad prasiskolino vyriausybe? Arba kad ir tie patys ispanai ar britai? Arba pvz kad ir musu lietuvos pilieciai. Lyg ir ne vyriausybes prisiskolintu pinigu lietaus deka lietuvos pilieciai vistiek isigudrino vartoti gerokai daugiau nei uzdirba. Ir masiskai sulyst i beviltiskas skolas. Beje, nepamirskim, kad vyriausybes yra renkamos tu paciu zmoniu. Ir jiems neitikusios nuverciamos. Todel butu neteisinga teigti, kad kaltos tik vyriausybes. Is tikruju kalta jas isrinkusi ir kontroliuojanti zmoniu dauguma, vyriausybes yra tik ju irankis. > Vokietijos "drožimo", tai norėčiau konkrečiau. Kaip jie ją drožia - per > mažai vysto infrastruktūrą, rūpinasi žmonių švietimu ir mokslu, kas > galėtų neigiamai atsiliepti jos konkurencingumui ateityje? Ir > pageidautina su kokias nors skaičiais, faktais (ne dėl to kad aš neigiu > tavo nuomonę, tik dėl to kad pagrįstum savąją). Paruostu skaiciu po ranka deja neturiu, nekolekcionuoju. Galima butu surankiot, bet prisipazinsiu, tingiu tam paskirti visa vakara, labai jau plati tema. O seip ten gyvenant matoma ir "plika akimi" kaip byra infrastruktura. Nezinau ar kur nors yra skaiciai, bet galima lengvai isitikint prasivaziavus miestu gatvemis ir palyginus kaip buvo pries 10 metu. Taip pat blogeja darbo salygos ir uz ta pati darba mazeja algos. Nors tuo paciu metu produktyvumas stipriai dideja. Zenkliai daugeja serganciu, ipac del streso darbe. Prie to labai prisidejo per paskutinius 10 metu atliktos socialines reformos. Svietimas irgi gerokai pabrango del ko sumazejo galinciu sau leist studijuot. Ir tuo paciu padaugejo "beviltisku" zmoniu be jokios ateities. Be to pacios firmos verkia kad truksta specialistu ir pacios tuo pat metu nenori priimt praktikantu. Ir t.t. ir pan. >> Daznai taip, bet toli grazu ne visada. Nemazai savivaldybiu skolos yra >> ne tiek islaidavimas kiek pernelyg mazas uzdarbis. Siais laikais >> bizniai tapo isrankus ir leidzia save "paremt" uz tai kad jie imasi >> veiklos butent toje savivaldybeje o ne kitoje. Baigiasi parama, >> susivynioja meskeres ir varo i sekancia. Arba i rytu europa ar azija. >> Bet tai jau atskira didele tema. > > Nieko nepadarysi - vienintelė išeitis yra gyventi pagal išlaidas. Reikia > turėti omenyje, kad kapitalas gali pabėgti, todėl tuomet, kai nėra > krizės, reikia stengtis susikrauti kokią nors "pagalvę" arba bent jau > grąžinti praeitos krizės metu susikaupusias skolas. Kitą vertus jei > rinkoje nebus jokių gebėtojų, ateis momentas kai tu tiesiog nebegalėsi > pasiskolinti ir būsi priverstas riboti išlaidas. Nera taip paprasta. Visu pirma galima labai ilgai diskutuoti apie tai kokios istikro yra pajamos ir kokios gali buti islaidos. Beigi pateikti 25 skirtingas bet argumentuotas nuomones. Po to prasideda diskusijos apie valstybes investicijas. Pvz ar apsimoka investavimas i lengvatas verslui? Tarkim sumazinus mokescius ir trukuma pasiskolinus? O jei taip tai kiek? Visada atsiras teigianciu, kad sumazinus mokescius padides apyvarta ir tuo paciu su kaupu kompensuos pajamu sumazejima. Gali isdegti, o gali ir ne, niekas nezino. Tai kaip tada gyvent pagal pajamas? Pirma pjaut islaidas, po to pjaut mokescius? Taigi apkaltins ukio sugriovimu, panasiai kaip dabar kaltina kubiliu. Pasiskolint kad uzkist skyle tikintis kad skolas pavyks atiduot is pelno gautu is uzaugusios ekonomikos? O jei neidegs? Beje gyvenimas rodo, kad neisdege. Butent ex tigrai su maziausiais mokesciais dabar turi didziausias problemas. Kaip ir lietuvoj geriems laikams sureguliuota sistema nesugeba tvarkytis smukus ekonomikai. -- kthxbai.