Tema: Re: arbata: uzkniso ciainykas
Autorius: Laimis
Data: 2012-02-22 17:15:48
azartas rašė:
>> Tai negi iš ryto turėsiu nueiti į tualetą? Ar iki virtuvės, kur tas
>> vanduo būna? Negi reikės atsukti čiaupą?
>
> Kam ta ironija visai ne į temą?

Tai, kad į temą. Aš, pavyzdžiui, kartais pykteliu, kad net batų 
raišteliams reikia bene pusės minutės...
(o ką jau bekalbėti apie gamtinius reikalus?)

>> Jei tamsta nusiteikęs palaukti kokias 20 s., tuomet ~3,75 kW · 20 s.
>> Labai panašus eco kettle variantas: kaitinimui iš vidinio rezervuaro
>> (niekur nereikia eiti ir pilti) prileidi tik tiek, kiek reikia
>> puodeliui ir su 2-3 kW galia užverdi vandenį per 20-30 s.
>
> Va toks variantas gal ir visai priimtinas, reikės jį apgalvoti.

Taigi sakei, kad netinka... ;-)

> Nors atsakyti galiu - ar ne nuo tokios tinginystės atsirado automatinės
> skalbiankės? Norėtumėt dabar kas nors rūbus rankom skalbti?

Jos, žinoma, atsirado dėl komforto, ekonomijos, kai nereikia skalbimui 
skirti tiek laiko ir jėgų. Tačiau tikrai ne todėl, kad pačiam procesui 
(net tada, kai jis taip automatizuotas) reikia skirti neišvengiamai 
daugiau laiko, nei arbatos puodeliui užsikaisti (jos gėrimo proceso 
laiko dalį atmeskime kaip maloniąją, o ne būtinąją; juk taip ir yra?)...

> Tai va aš kai kartais intensyviai sėdžiu ir programuoju po n valandų per
> parą, tai su ta arbata ar kava būna pačių įvairiausių nesklandumų, iš
> kurių šaltos arbatos gėrimas yra pats elementariausias. Pvz būna, kad

Žinom, plaukiojom. Todėl ir siūlau išmesti iš galvos visas/tokias laiko 
optimizacijas, nes tos kelios minutės atsitraukimo nuo intensyvaus 
darbo, bėgimo yra labai naudingos (net jei dėl ūžiančios galvos ir 
minčių maratono, verpeto taip ir VISIŠKAI neatrodo). Galų gale, kaip 
sakoma, pagal protokolą, kas kažkiek laiko būtina (ir vis tik ne tik 
formaliai) akis nuo kompiuterio pailsinti, daryti pertraukėles, 
pasivaikščioti, tai arbatos minutė labai sėkmingai gali sutapti su tomis 
pertraukėlėmis.
Mano arbata kartais net nebuvo užplikoma arba atšaldavo užplikyta, nes 
ji tiesiog likdavo pamiršta. Gerai, kad ir nesvajojau apie tokį aparatą, 
kuris, nuspaudus klavišų kombinaciją, sulašintų man dozę arbatos per 
vamzdelį... ;-)
(išmokau atsijungti, atsitraukti: kol sulakstai į kitą pastato galą 
vandens prisileisti, dar žiū su kažkuo ar su savimi pasišneki,
laukdamas kol vanduo užverda akis paganai pro langą; netikėtai gimdavo 
neįtikėtinai paprastų, efektyvių sprendimo variantų, kildavo naujų, 
šviežių minčių).