azartas rašė:
> o jei paskaitytumėm pirmą punktą:
> 1. Nejudantis vanduo užkais išsyk visu teno ilgiu

O jei pasiimtumėm kokios 9-12 klasės fizikos vadovėlį...?
Per visą ilgį ar ne per visą, po lašiuką ar po tris, energijos kiekis, 
reikalingas norint užvirinti tam tikrą vandens kiekį nuo to nepriklauso 
(nes visų pirma yra *nulemtas* terminės talpos: kaitinamos medžiagos 
savybių, kiekio ir temperatūros) ir yra lygus: Q = C · m · (T1 - T2); kur:
C — specifinė šiluma; vandens — ~4,2 J/(g · K);
m - medžiagos kiekis;
(T1 - T2) temperatūrų skirtumas (100°C - 10-20°C).

> Aš niekur nerašiau, kad jis būtinai turės būti pratekantis ir pilnu
> srautu. Jį gi galima reguliuoti pagal poreikį - užkaito - prastūmei,
> arba mažą srautą paduodi po kažkiek sekundžių.

Tai kapsės po lašiuką lygiai tiek pat laiko, t.y. tas pačias ~30+ s. 
(nebent suręsi trifazį 8 kW arbatinį, tačiau tuomet ir tenai 
inertiškesni ir su suminiu laiku gali būti tas pats šnipštas...)
Ir kartu dar grasina dorai nepritraukti arbatos, nes vės 
sparčiau/labiau, nei kapsės (papildys energija).

Elektriniu, ekonominiu ir praktiškumo aspektu — siūlau mesti iš galvos 
šią idėją. Jei išbrauki bent vieną komponentą, tuomet galima pagalvoti 
apie kokį primusą, žvakę, dujinę viryklę (būna tokios miniatiūrinės, 
kurias užpildžius už keliolika litų, jų furistui pakanka maistui ruošti 
ilgiau, nei mėnesiui), kuri nuolat, bet silpnai kaitina vandenį ir 
palaiko jo temperatūrą ties virimu. Šildymo sezono metu atlieka dar dvi 
papildomas funkcijas: šildo ir didina drėgmę.
Dar galima šalia arbatinuko pasistatyti vandens ąsotį. Arba šviečia jau 
minėtas eco kettle...