> 99% klausimu, kuriuos uzdavineji bus atsakyti ir nereikes cirku kresti.

   Šį kartą esu linkęs pritarti. Kodėl klausėjas nemini, kad pasaulyje yra
įprasta lėtą kraujo tėkmę matuoti optiniu būdu, ir yra gatavų įrenginių,
http://gb.moor.co.uk/ckfinder/userfiles/files/ENG%20Application%20note%20%23100%20Pulp%20Vitality%20Issue%201.pdf
bet jam savo darbo ultragarsas tiktų labiau? :)  Anam linkui net ypatingų
mokslų nereikia, pakanka angliškus savo profesinius terminus sumaitinti
googliui.

   Kiek atsimenu univero laikus, perfuziją su ultragarsu nelabai išmatuosi.
Esami dopleriniai aparatai turi gana aukštą apatinį slenkstį (1 cm/s ir
daugiau), nes kitaip rezultatą iškraipo audinių judesiai. Taigi, susiveikus
mažesnių matmenų keitiklį ir pritaikius jį prie esamo aparato, dar reikės
to aparato softą nuhakinti :)  Gana senas apžvalginis straipsnis (turintiems
priėjimą): http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10333683
   Yra ir rimtesnė priežastis, fizikinė. Ultragarsiniai dažniai per žemi.
Tipiškam 6 MHz ultragarsui 0.1 mm/s tėkmės doplerinis poslinkis bus ne
daugiau 0.3 Hz, o kur dar neoptimalus kampas. Vienas signalo periodas
dar nieko apčiuopiamo nerodo, o juk trunka 3 sekundes. Visą tą laiką
keitiklis objekto atžvilgiu turi nejudėti. Va optika be problemų rodo ir
0.05 mm/s, nors matavimo trukmė -- vos sekundės dalys.
   Kitas įdomus niuansas. Tradicinis keitiklis yra disko pavidalo (keramikos
skersmuo daug kartų didesnis už storį). Diskui artėjant link cilindro,
kryptingumo diagrama vis labiau platėja.
http://www.medphysics.wisc.edu/courses/mp666/Basic_Physics/transducer10.pptx
Pavyzdžiui, PZT keramikos rezonansinis storis anam dažniui 0.4 mm, o skersmens
reikia 1 mm -- įtartina? Užtat reali spindulio sklaida gaunasi net 67° (taigi
iš viso 134°). Kaip benutaikysi, nesunku užkabinti dantenas, o ten tėkmė yra
visada.

-- 
  saimhe