1. Ar, kai šuo artėjo iš priekio, vaikas į jį labai žiūrėjo?
2. Kokiu atstumu prasilenkė? T.y., jei, kaip tu sakai, vaikas stovėjo, 
ar šuo nors kiek bandė "apeiti", ar ėjo kaip ėjęs?
3. Kuriuo momentu vaikas vėl pajudėjo? Ar šuo įkando jam dar stovint?

LL schrieb:
> Noriu, kad pasidalintumete mintimis apie sunu psichologija.
> 
> Buvo taip. Vaikas ejo i mokykla, pamate suni beganti i ji. Tiesiog taku 
> judejo jie vienas pries kita. Kaip supratau - suo jei ne valkata, tai geru 
> seiminku neturi. Vaikas sustojo ramiai, suo prabego pro sona, ir tada is 
> nugaros i blauzda eme ir ikando.
> 
> Ne tai kad smarkiai, bet aisku kazkiek skaudejo, yra zymes, todel reikejo 
> skiepyti ir visa kita.
> 
> Vaikai sunu nebijo, patys turim bokseri, kuri moka suvaldyti jei prireikia.
> 
> Man uzkliuvo, kad suo ikando is nugaros. Reiskia bijojo is priekio pulti. Ir 
> gal dar buvo vaikysteje vaiku primustas. Sekanti karta patariau atsisukti 
> korpusu i suni, neleisti prieiti uz nugaros. Ar as teisus taip manydamas.
> 
> Ka manote, kas cia ivyko ir kodel. Svarbiausia - kaip apsisaugoti, bent jau 
> kiek tai imanoma..
> 
> Bet siaip 
> 
>