tas uz 800Lt pragyvenimas didelis +, toks teisingas sakyciau ir daugumai 
aktualus.

"Rokis" <rokis@inbox.lt> wrote in message 
news:h828b4$cl$1@trimpas.omnitel.net...
> ***
>
>
>
> Zmogus raso i televizija:
>
> - Prasau filmu metu nerodyti titru, nes mano bobute galvoja, kad karaoke 
> ir pradeda dainuoti.
>
> ***
>
> Buvo laikai, kai mano mėnesio pajamos siekė 300 lt. (studijų metai), buvo 
> laikai, kai jos siekė net šiek tiek daugiau nei porą tūkstančių. Dabar gi 
> atėjo krizė. O krizės metu eilinis žmogelis daug neuždirbsi... Gal visokie 
> kostiumuoti klounai iš Gedimino prospekto ir ima dešimtis tūkstančių, gi 
> tokiems kaip aš, eiliniams žemės kirminėliams lieka minimalūs 800 lt. ant 
> popieriaus. Bet, prašau, tik nepulkit man reikšti dėl to užuojautos, nes 
> tas minimalus atlyginimas yra geriausia, kas yra nutikę mano gyvenime. Nes 
> 800 lt. per mėnesį - tai kelias į sielos nušvitimą, į naują pasaulio 
> pažinimą, į geresnį, prasmingesnį, turiningesnį gyvenimą, kurio nepatirsi 
> uždirbdamas tūkstančius... Va jums įrodymai:
>
>
>
>
>
> Minimalus atlyginimas mus suartino ir padėjo geriau pažinti vienas kitą.
>
> Gaudami tūkstančius, aš ir mano antroji pusė, grįžę po darbo vis 
> kalbėdavom apie pinigus. Kiek tą ar kitą mėnesį uždirbsim, kokius gausim 
> "bonusus", kur juos išleisim. Kalbos vis sukosi apie litus, ir vis trukdė 
> geriau vienas kitą pažinti. Dabar, kai abu gaunam minimumus, apie pinigus 
> nebekalbam. Kokia prasmė kalbėti apie tai, ko nėra? Atlieka marios laiko 
> diskusijoms apie politiką, kultūrą ir meną.
>
>
>
> Minimalus atlyginimas padarė mane doresniu.
>
> Kai kišenėj šlamėdavo koks tūkstantėlis, velnias galvon vis grūsdavo 
> nedoras mintis - "Gal kada ištrūkt kur su draugeliais, pabaliavot kaip 
> reikiant kokioj pirtelėj su mergom?.." Minimalus atlyginimas išvadavo mane 
> nuo mąstymo apie tokias niekšybes. Kur gi aš važiuosiu, kai kišenėse 
> vienas po kito siaučia "Anatolijai", ir kokia svetima merga kreips dėmesį 
> į šūdelį, dirbantį už 800 lt. ant popieriaus?
>
>
>
> Minimalus atlyginimas padėjo tapti patriotu ir lietuviškos pramonės 
> rėmėju.
>
>
>
> Gaudamas tūkstančius gėriau prancūziškus vynus ir visokius hainekenus. 
> Dariau blogą darbą - nerėmiau savo šalies gamintojų. Minimalus atlyginimas 
> padėjo tą klaidą suprasti. Dabar aš pasitaisiau. Lyg rūkas nuslinko nuo 
> akių ir pamačiau, kad lentynos lužte lūžta nuo šaunaus vyno mielais 
> tautiškais pavadinimais - "Klumpės", "Nemuno Vingis", "Žara". "Gojus". O 
> jau tas jo gardumas ir įvairumas - ir žemuogių, ir aviečių, ir obuoliukų 
> ir visokių kitokių, net išrankiausiems gurmanams įtinkančių skonių. Ir, 
> svarbiausia, pigu! Nereikia nė dešimties litų, kad grįžčiau namo tvoras 
> ramstydamas ir kaimynų šunis lodydamas.
>
>
>
> Minimalus atlyginimas padėjo man užmegzti daug naujų šaunių pažinčių.
>
>
>
> Vos tik iš lentynos nutveriu "Nemuno vingio" ar "Žaros" butelėlį, tuoj pat 
> šalia išdygsta koks nors susidraugauti pasiryžęs, seilę varvinantis 
> žmogelis. Ir kaip nepasidalinsi su juo šita Dievo ir Lietuvos vyndarių 
> dovana? Taip ir mezgasi naujos pažintys, taip plečiasi pažįstamų ratas. 
> Svarbiausia - visi jie patyrę minimalaus atlyginimo nušvitimą, visi žino 
> tikrąją gyvenimo prasmę ir vertę. Gi draugai, o ne pinigai daro žmogų 
> laimingu. Vienas malonumas kartais pasisėdėti su jais, pasimėgauti kokiu 
> žemuogių skonio vyneliu, padiskutuoti apie politiką, prieiti išvados, kad 
> visą valdžią reikia tremti pas baltas meškas, o paskui, išsiaiškinus, kad 
> viens kitą labai gerbiam, patraukti namo. Mano moteris sako, kad po tokių 
> pasisėdėjimų nuo "rašalo" aš labai smirdžiu ir ima mėlynuoti mano nosis. 
> Tyliu ir nieko jai nesakau. Argi jos vargšei moteriškai galvelei suvokti, 
> kad kvapas sklinda dėl to, kad dūlėja senasis, sumaterialėjęs mano vidinis 
> "aš", o nosis keičia spalvą todėl, kad pamažu tyrumu, mėlynumu ima 
> nušvisti mano vidus, mano siela?..
>
>
>
> Minimalus atlyginimas pažadino manyje kulinarijos genijų.
>
>
>
> Gaudamas tūkstančius nesivarginau sukti galvos dėl maisto gaminimo ir 
> plušėti virtuvėje. Valgiau kavinėse, pirkau iš prekybcentrių pusgaminius. 
> 800 lt. per mėnesį atpratino mane nuo šito kvailo įpročio. Dabar su 
> malonumu plušu prie puodų. Niekada nebūčiau patikėjęs, jog galima visko 
> tiek prisigaminti iš bulvių. Jei taip ir toliau - po poros metų galėsiu 
> išleisti knygą "Krizės meto virtuvė. Patiekalai iš bulvių ir kruopų". Na, 
> kokią poros tomų...
>
>
>
> Minimalus atlyginimas pažadino manyje meilę žemei ir žemdirbystei.
>
>
>
> Kai kišenėj šlamėjo pinigai, nemąstydamas leidau juos visokioms nitratais 
> ir chemikalais prifarširuotoms daržovėms. Dabar, kuo toliau tuo labiau 
> jaučiu meilę augalininkystei. Koks tikslas mokėti žvėriškus pinigus už 
> šviežių svogūnų laiškų pundelį, jei galima įmerkti svogūno galvą į vandens 
> stiklinę ir po kiek laiko mėgautis ekologišku produktu?.. Jau tvirtai 
> žinau, kad atėjus pavasariui čiupsiu lopetą, pusmaišį bulvių ir lėksiu jų 
> kavoti buvusio žolynėlio vietoje. O rudeniui atėjus, kai visi kiti toliau 
> sėkmingai nuodysis pirktomis nitratinėmis bulvėmis, aš, patyręs minimalaus 
> atlyginimo nušvitimą, džiaugsiuos nuosavu ekologišku derliumi.
>
>
>
> Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti nuostabius "Optima linijos" ir " 
> PŽRN (Praktiški žmonės renkasi Norfą) produktus.
>
>
>
> Buvo laikai, kai žiūrėdamas į prekių lentynas akimis ieškojau brangesnių, 
> išreklamuotų, atseit kokybiškų produktų. Ech tas mano naivumas. Tada aš 
> dar nesuvokiau - kad geriausiems dalykams reklamos nereikia. Jų vardas 
> kalba pats už save. Pavyzdžiui, koks tikslas mokėti žvėriškus pinigus už 
> firminį kečiupą, jei pradarius jo butelį reikia kankintis jį kratant į 
> lėkštę? Optimalusis tokių problemų nesukelia. Tik paversk indelį - pats 
> išteka lauk. Koks tikslas brangiai mokėti už visokias išreklamuotas valymo 
> priemones, jei pačios geriausios kainuoja vos porą litų. Va pirkau 
> optimaliųjų šveitimo miltelių. Ir supratau, kad jie tikrai pateisina savo 
> vardą. Užpili jų ir šveiti, šveiti, šveiti... Koks tikslas mokėti 10 ar 20 
> litų už nediduką šampūno buteliuką, jei už tris litus gali nusipirkti visą 
> litrą šaunaus, dilgėlėmis kvepiančio produkto? Mano moteris sako, kad jai 
> nuo visų šitokių dalykų skirsta ir pleiskanoja oda, lūžinėja plaukai. 
> Nesakau jai nieko. Argi jos vargšė moteriška galvelė gali suprasti, kad 
> taip ir turi būti? Juk čia lupasi senoji, sumaterialėjusio žmogaus skūra. 
> Ateis diena, kai iš jos išsiners naujas, minimalaus atlyginimo nušvitimą 
> patyręs kūnas.
>
>
>
> Minimalus atlyginimas padarė mane tikru vyru.
>
>
>
> Gaudamas tūkstančius, lyg koks kvailys leidau pinigus visokiems 
> pederastiškiems išmyslams - kvepalams, losjonams. Pinigai akino mane, ir 
> niekaip negalėjau suprasti senos statybininkų tiesos, kad tikras vyras 
> turi skleisti Dievo ir gamtos jam dovanojamą kvapą. Dabar aš patyriau 
> atsivertimą. Nebeperku viso šito mėšlo, o pokyčiai į gerą - akivaizdūs. 
> Kad ir kiek anksčiau purkšdavausi, šlakstydavausi, mano antroji pusė apie 
> kvapus nieko nekalbėdavo - leidau pinigus, o rezultato jokio. Gi dabar, 
> vos tik pakeliu ranką, ji sako, kad mano pažasties kvapas verčia ją iš 
> koto. Koks vyras nesvajoja vienu rankos mostu užburti moterį taip, kad tai 
> iš po kojų pradėtų slysti žemė?..
>
>
>
>
>
> Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti lietuviškosios muzikos aukso 
> klodus.
>
>
>
> Iki patirdamas nušvitimą mokėjau šimtus litų tam, kad pamatyčiau visokius 
> nežinia ką dainuojančius svetimšalius. Mokėjau aš, mokėjo valdžia, o 
> dvasingesni nė vienas netapome. Dabar gi atradau šaunią lietuviškąją 
> muziką. Va kitą mėnesį į miestelį atvažiuoja Kučinskų Edmundas su savo 
> broliu. Ir jų skleidžiama kultūra prieinama kiekvienam - vos 12 litų už 
> galimybę pamatyti šaunųjį duetą. Ir kaip žmogus gali neiti, jei jie 
> dainuoja visiems, patyrusiems minimalaus atlyginimo nušvitimą: "Laimės 
> žiburys sužibo man ir tau... Aš stebiuosi kokį lobį atradau..."
>
>
>
> Minimalus atlyginimas mane suartino su giminaičiais.
>
>
>
> Buvo laikai, kai vaikydamasis ilgesnės kapeikos pamažu pradėjau tolti nuo 
> savo giminaičių. Tai dirbdavau savaitgaliais, tai drybsodavau lovoje, 
> įsitikinęs, kad po sunkaus darbo nusipelniau poilsio, o ne giminių 
> lankymo. Minimalus atlyginimas atvedė į doros kelią - dabar dažnai 
> važiuoju į kaimą pas gimines, nes žinau, kad ten nemokamai gausių kokį 
> kiaušinį, puslitriuką medaus, trilitrį raugintų kopūstų, o jei pataikysiu 
> ant kiaulės pjovimo - tai ir gabalą šviežios mėsytės.
>
>
>
> Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti gamtos pažinimo džiaugsmą.
>
>
>
> Gaudamas didelius pinigus galvojau, kad grybai būna dviejų rūšių - 
> pievagrybiai, arba gerb. Viktoro gamykloje į stiklainius sugrūsti 
> kelmučiai. 800 lt. į mėnesį man padėjo suprasti, kad mūsų šalies miškuose 
> auga nesuskaičiuojama galybė pačių įvairiausių grybų. Kam mokėti pinigus 
> už tai, ką motina gamta miškuose dovanoja nemokamai? Rudenį nuvažiavau į 
> mišką ir prisirėžiau pilnus kibirus rudų, geltonų, raudonų šitų gamtos 
> dovanų. Nuvaliau, susūdžiau. Dabar valgom. Mano moteris keikia mane, mat 
> jų pavalgius vis paleidžia vidurius. Sako, kad aš, asilas, pririnkau 
> šungrybių. Nieko jai nesakau. Argi jos vargšei moteriškai galvelei 
> suprasti, jog viduriuojam dėl to, kad mūsų kūnai atsipalaiduoja pagaliau 
> išsivaduodami iš materializmo pančių...
>
>
>
> Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti tranzavimo džiaugsmą.
>
>
>
> Uždirbdamas tūkstančius nesukau galvos dėl kelionių. Reikėjo važiuoti - 
> nemąstydamas sėsdavau į mašiną ir važiuodavau. Minimalus atlyginimas man 
> dovanojo kelionės džiaugsmus, apie kuriuos anksčiau net nepagalvodavau - 
> dabar prireikus kur nors nuvažiuoti aš tranzuoju. O tranzavimas dovanoja 
> nuotykius ir naujas pažintis. Va neseniai iš Vilniaus mane vežė stambus, 
> didelį naują Mersedesą vairuojantis vyrukas. Aš jam pasakojau apie 
> minimalaus atlyginimo džiaugsmus, apie tai, kaip jis suteikia galimybę 
> mėgautis gamta. Kažkur ties Ukmerge jis, matyt išreikšdamas supratimą, 
> uždėjo savo ranką man ant šlaunies ir pasiūlė nusukti nuo magistralės, 
> pasigrožėti mišku. Atsakiau, kad dabar žiema, kad ten grožio dabar mažoka. 
> Apsikeitėm numeriais ir sutarėm, kad važiuosim grožėtis pavasarį, kai 
> pražys žibutės.
>
>
>
> Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti Dievą.
>
>
>
> Uždirbdamas tūkstančius visiškai buvau apleidęs savo sielos reikalus. Į 
> bažnyčią, nevaikščiojau, išpažinties neatlikinėjau, nesimeldžiau, nes 
> buvau įsitikinęs, kad tai senų davatkų pomėgiai. Dabar viskas kitaip. Kas 
> sekmadienį einu į bažnyčią, visas mišias klupiu ant kelių ir karštai 
> meldžiuosi prašydamas Dievo suteikti man stiprybės, išmonės ir valios 
> pragyventi už 800 lt (ant popieriaus) per mėnesį.
>
>
>
> Minimalus atlyginimas man dovanojo laisvę.
>
>
>
> Gaudamas tūkstančius vis galvojau, jog laikas imti iš banko paskolą, 
> pirkti butą, naują mašiną ir gyventi kaip ir visi kiti. Minimalus 
> atlyginimas mane iš tų kvailų idėjų išvadavo, nes bankai su tokiais kaip 
> aš neprasideda. Dabar suprantu, kad mintys apie paskolas buvo mintys apie 
> savęs parsidavimą į 30-40 metų trunkančią baudžiavą. Taigi, 800 lt per 
> mėnesį man dovanojo laisvę...
>
>
>
> Minimalus atlyginimas man padėjo suprasti lietuviškosios poezijos prasmę.
>
>
>
> Tik pradėjęs gauti 800 lt. į mėnesį, suvokiau, ką iš tiesų galvoje turėjo 
> lietuviškosios poezijos klasikas Jonas Mačiulis Maironis, savo eilėse 
> sakydamas "Lietuva brangi, mano tėvyne"
>
>
>
> Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti tėvynės pažinimo džiaugsmą.
>
>
>
> Uždirbdamas tūkstančius vis galvojau, jog atostogoms reikėtų palėkti kur 
> nors į Egiptą, Italiją ar Prancūziją. Laimei, dabar aš išsivadavau iš tų 
> eretiškų minčių. Kaip gi gali, žmogau, važiuoti lankyti svetimų kraštų, 
> jei tavo gimtinėje dar tiek nematytų vietų? Kaip gali ramiai žingsniuoti 
> Romos ar Kairo gatvėmis, jei tavo pėda dar nejautė Luokės, Linkuvos, Biržų 
> ir daugybės kitų gimtinės miestų ir miestelių grindinio? Kaip gi gali 
> lankyti išblizgintus Paryžiaus rūmus, jei savoje šalyje šimtai senovinių 
> dvarų?.. Paryžiaus rūmai nenugriūs, prancūzai, juos prižiūri, tad bus 
> galima nuvažiuot ir ateityje. O va tėvynės dvarus reikia skubėt lankyti, 
> nes gi greitai nebeliks į ką žiūrėt...
>
>
>
> Minimalus atlyginimas man sugrąžino sporto aistrą.
>
>
>
> Buvau ir esu ištikimas Žalgirio gerbėjas. Och, kaip rėkdavau ir šaukdavau 
> iš džiugesio kai jie smeigdavo tritaškius Europos grandams. Dabar gi 
> televizorius jų neberodo, ir aš netekau vieno iš didžiausių gyvenimo 
> džiaugsmų. Laimei, minimalus atlyginimas man sugrąžino aistrą - dabar kas 
> sekmadienį, visas drebėdamas iš jaudulio ir nuo svajonių apie aukso puodą, 
> kaip ir dar milijonas nušvitusiųjų, braukau olimpinės loterijos 
> skaičiukus. Aistra kamuoliui sugrįžo. Och kaip šaukiu ir keikiuosi, kai 
> pasišokinėdamas iškrenta žalias kamuoliukas, nors man truks plyš reikėjo 
> juodo...
>
>
>
>
>
>
>
> Dar daug ko galėčiau prirašyti apie naują gyvenimo pažinimą. Bet turiu 
> bėgti. Norfa paleido PŽRN duoną po 0.98 lt. ir pomidorus po 2,99 lt. 
> Bijau, kad apie tai sužinos ir kiti patyrę minimumo džiaugsmą, ir iki 
> vakaro gali nieko nelikti....
>
>
>
> Taigi, brangieji, jei jums užteko kantrybės perskaityti viską, ką 
> surašiau, manau supratot, kad neverta važiuoti į Tibetą ar Indiją ir ten 
> blaškytis ieškant sielos nušvitimo. Apsidairykit, jis čia pat, šalia 
> Jūsų - vos už 800 lt. per mėnesį...
>
> ***
>
> 1. Vaikystėje tavo motina tau užkabindavo dešros gabalą ant kaklo, kad 
> nors šuo su tavim žaistų.
>
> 2. Pasižiūrėk žodyne prie žodžio šikna tavo veidas parodytas.
>
> 3. Gražus jau tie tavo dantys. O tokių baltų būna?
>
> 4. Klausyk, o kaip tu prieš nelaimingą atsitikimą atrodei? Normaliai?
>
> 5. Verčiau jau tavo tėvai per tas dešimt minučių būtų pasivaikščioti 
> išėję.
>
> 6. Eik namo, jeigu neturi draugų!
>
> 7. Ar tavo tėvai ne brolis ir sesuo?
>
> 8. Ar tu neturi kirpėjo, kuriam niekus pliaukšti galėtum?
>
> 9. Kaip gi tu po aborto iš šiukšliadėžės pabėgai?
>
> 10. Ar nori žinoti kas daro kvailus vaikus? Paklausk savo tėvo.
>
> 11. Tu toks svarbus kaip sauja smėlio Sacharoje
>
> 12. Kai dievas dalino protą tu turbūt tualete buvai
>
> 13. Tavo gimimo metu daktaras turbūt šaukė, Greit duokit plaktuką o tai 
> bus dviratis!
>
> 14. Tave gimusi turbūt trys sykius išmetė i viršų, bet tik du tesugavo?
>
> 15. Jeigu kvailumas teiktu skausmą, tu turbūt visa diena iš skausmo rėktum
>
> 16. Eik pažaisk sau i Savanoriu prospektą
>
> 17. Turbūt jau davei litrą kraujo donorystei, tik kad iš nosies?
>
> 18. Dar žodis ir tavo dantų šepetėlis neturės ką ryt veikti
>
> 19. Tu esi geriausias įrodymas kad abortas kenksmingas sveikatai
>
> 20. Tavo dantys kaip žvaigždes danguje tokie geltoni ir taip toli vienas 
> nuo kito
>
> 21. Tu esi per kvailas kad:
>
> nuluptum bananą
>
> užsirištum batus
>
> padaryti skyle sniege.
>
> 22. Leisk kada nors daktarui apžiūrėti savo užpakalį, kad diagnozuotu 
> galimus smegenų pažeidimus
>
> 23. Verčiau jau butu tavo tėvas išdulkinęs keptuve, tai tu jau seniai 
> būtum suvalgytas
>
> 24. Verčiau jau butu tavo tėvas išdulkinęs upely, būtum buvęs gražus 
> upėtakis
>
> 25. Kai aš matau tavo veidą, mano užpakalis man vis gražesnis darosi
>
> 26. Kas pasakė!? Šikna pasijudink?
>
> 27. Kas surinko nuli, kad tu čia atsiradai
>
> 28. Aš nenorėčiau būti nemandagiu, bet šiknai vieta kelnėse
>
> 29. Tavo figūra kaip šuns būda kiekvienam kampe po kaulą
>
> 30. Ar tavo tėvai chemikai? Atrodai lyg koks eksperimentas
>
> 31. Tu per kvailas skinti braškes. dar nuo kopėčių nukrisi
>
> 32. Gal egzistuoja tavo versija kur tu:
>
> gražus?
>
> protingas?
>
> sąmojingas?
>
> 33. Šeštadieni turėsiu daugiau laisvo laiko, tada pabandysiu galų gale 
> normaliai išsijuokti
>
> 34. Tavo dantys kaip žvaigždes, kiekviena vakarą pasirodo
>
> 35. Tu toks seksualus kaip avarija
>
> ***
>
> Girtas ateina pas daktarą:
>
> - Daktare, Daktare, man galva sukasi. Daktaras pasižiūri:
>
> - Aha matau.
>
>
>
> ***
>
>
>
> Traukinyje, vėluojančiame visą valandą, konduktorius reikalauja keleivio 
> bilieto. Keleivis
>
> pasipiktinęs:
>
> -Kodėl aš jums turėčiau rodyti bilietą? Pagal tvarkaraštį aš jau namuose!
>
>
>
> ***
>
>
>
> Senelis graudžiai pasakoja:
>
> - Augau labai neturtingame kaime. Septyni vaikai šeimoje, nederlinga žemė, 
> ir net vaivorykštė
>
> virš kaimo būdavo nespalvota.
>
>
>
> ***
>
>
>
> Prasilošė žmogelis kazino. Iki cento. Išeina į lauką, prieina prie taksi:
>
> - Klausyk, būk žmogus, parvežk mane namo už dyką. Šiandien visai 
> prasilošiau. Kitą kartą aš tau su kaupu užmokėsiu.
>
> Bet taksistas nesutiko vežti ir dar iškoliojo žmogelį. Supyko žmogus, 
> parėjo namo pėsčias. Kitą kartą tas žmogus kazino išlošė daug pinigų. 
> Išeina į lauką, žiūri - trys taksi mašinos stovi. Ir trečias tas, kuris 
> praeitą kartą jo nepavežė. Prieina žmogus prie pirmos mašinos ir sako:
>
> - Klausyk, ar tu gali mane už 100 dolerių namo parvežti?
>
> - Žinoma galiu!!!
>
> - O dar už 100 dolerių ar gali man atsiduoti?
>
> Taksistas kad šoko:
>
> - Eik iš čia, tu iškrypėli!!!
>
> Žmogelis priėjo prie antro taksisto. Istorija pasikartojo. Ir antrasis jį 
> nuvijo. Tada prieina prie savo nedraugo:
>
> - Klausyk, ar tu gali mane už 100 dolerių namo pavežti?
>
> - Aišku galiu, kokios problemos!
>
> Įsėdo žmogus į mašiną ir sako:
>
> - O dabar pro tas dvi mašinas lėtaaai, lėtaaai pravažiuok...
>
>
>
> ***
>
>
>
> Ateina vaikelis pas Šv.Petrą. Jis sako:
>
> - Imk sparnelius, būsi angeliukas.
>
> Po kiek laiko ateina kitas vaikelis ir vėl tas pats:
>
> - Imk sparnelius, būsi angeliukas.
>
> Dar po kiek laiko, tik kad dabar vaikas-negriukas:
>
> - Imk sparnelius, būsi šikšnosparnis.
>
>
>
> ***
>
>
>
> Žmona glaustosi prie vyro:
>
> - Na, brangusis, gal pasimylėkim kol vaikų nėra?
>
> - O kur jie?
>
> - Į internetą išėjo...
>
>
>
> ***
>
>
>
> Vestis merga į klubą, tai tas pats, kas neštis malką į mišką
>
>
>
>