riomerio, viesojo valdymo desreliu kimsime pakraipa

"Tommy" <grumazak@gmail.com> wrote in message news:iedgf0$af1$1@trimpas.omnitel.net...
> Cia kokiam universitete toks kursas yra?
> 
> "Gintas" <gintas@omnitel.net> wrote in message 
> news:ieag7m$i83$1@trimpas.omnitel.net...
>> Autorius: Pernai turėjau istorinio humoro kursą universitete. Viena iš 
>> užduočių buvo parašyti kažką panašaus į Erlicko kūrybą, bet su istorine 
>> tematiką. Taigi pristatau Jūsų teismui savo šedevrą :D
>>
>>
>> Sąmokslo teorija arba didžiausia Vytauto D. gėda
>>
>>
>> Na ar begali būti didesnė gėda beveik karaliui – nukristi nuo arklio ir 
>> užsimušti? Bet papasakosiu aš jums apie kitą Vytauto D. gėdą.
>>
>> Nuobodžiavo, savo gyvenimą susitvarkęs, Vytautas D. ramiai ir laimingai. 
>> Tik dėl senų archajinių tradicijų ir sportinio intereso nuolat kariavo su 
>> Ordinu ir ruskiais (kaip vėliau matysim, nepamiršę skriaudų anie atkeršys 
>> Lietuvai XX a.).
>>
>> Tai štai, į ramų V. Didžiojo gyvenimą įsiveržia Tochtamyšas, kurį pats 
>> Vytautas D. dėl panašaus skambesio ir paprastesnio tarimo vadino Myžnium 
>> T. Įsiveržė Myžnius su pasiūlymu sužaisti tolimuosiuose rytuose, kaip 
>> vėliau matysim, Vytautui vos neteko sužaisti po žeme.
>>
>> Aišku, Vytautas D. neveltui D., dėl azartiškos prigimties ir Napoleono 
>> komplekso sutiko pakariauti. Pasikvietęs senus žaidimų draugus lenkus, 
>> vokiečius, rusus išsiruošė į žygį. Nepamirškim to fakto, kad pagonišką V. 
>> Didžiojo galvą paglostė ir gilų reveransą, paskelbdamas kryžiaus žygį, 
>> padarė popiežius. Kas leido pritraukti daugybę bepročių – fanatiškų 
>> krikščionių iš Vakarų, kurie laikė sau už garbę sužaisti šitoj aikštelėj 
>> kartu su krikščionybės „skleidėju“ V. Didžiuoju.
>>
>> Su visu šituo internacionalu Vytautas D. kažkaip nusibeldė į dabar pusiau 
>> oranžinį, pusiau mėlyną miestą Kijevą. Iš ten pasuko prie visų šveplių 
>> siaubo – upės Vorsklos.
>>
>> Po to, kai Vytautas D. buvo išdurtas Edygos, mažybiškai vadinto Egiduks. 
>> Ir pasirodžius kažkokiam Timur-Kotlogai, dėl mėgstamo patiekalo vadintam 
>> Kotletu. Teko internacionalui susikauti su ta puslaukinių kariauna.
>>
>> Beje, istoriografijoje neminimas faktas. Suskis Myžnius T., retkarčiais 
>> vadintas Tochtamyšu, sudarė slaptą sutartį su laukiniais broliais ir 
>> pasižadėjo mūšio įkarštyje pabėgti.
>>
>> Taigi mūsų nesubrendėlis V. Didysis, su didžiai optimistiškomis mintims 
>> puolė į mūšį, tiksliau, liepė pulti savo kariams. Skerdėsi abi kariaunos 
>> kaip lygus su lygiu, kol stepių bastūnai, pasisavinę Vytauto D. sumanymą, 
>> ėmė apgaulingai trauktis. Aišku bepročiai – fanatikai vakariečiai, nevalos 
>> rusai, kvaileliai lenkai ir visus šiuos bruožus turintys lietuviai ėmė 
>> vytis „kitatikius“, bet anąsyk žirgai prisigėrę sūraus vandens, pozuodami 
>> paveikslui, susivėmė ir jų šeimininkai buvo išskersti.
>>
>> Nesivijo totorių tik žemaičiai, Myžniaus T. šaika ir Vytautas D. su 
>> draugeliais. Kodėl nesivijo Myžnius, mes jau žinom. Žemaičiai būtu vijęsi, 
>> bet dėl savo apdainuoto flegmiškumo, nespėjo net susivokt, kas vyksta, ir 
>> apskritai pavėlavo į mūšį. O apie Vytautą reik pasakyti, kad tas 1430 metų 
>> kritimas nuo arklio nebuvo pirmas, kas šįkart jam išgelbėjo gyvybę ir 
>> leido patirti vieną iš didžiausių gėdų – pasitraukimą iš prakišto mūšio. 
>> Aišku, Vytautas D. tikėjosi atsilošti savoj aikštelėj, bet, matomai, tai 
>> buvo atkrintamosios ir antro šanso nebegavo.
>>
>> Tikiuos, kad dabar suprantat, kad didžiausi mūsų tautos priešai ne lenkai, 
>> ne žydai ir net ne rusai, o totoriai. Jie kalti, kad Vytautui D. teko 
>> nutraukti iki tol pergalingą žygį viduramžių čempionate. Jie kalti, kad 
>> mes dabar esam maža kompleksuota 3 mln. ir biškiu tautelė, su 65 tūks. km2 
>> ploto. Jei ne jie, tai dabar Rusija reikalautų milijardinių kompensacijų 
>> už ilgos okupacijos žalą.
>>
>> 
> 
>