On Sun, 19 Dec 2010 16:42:25 -0000, "Ignas"
<ignasvp_trinti_@takas.elte> wrote:



dabar jus man paaiskinkit - kuo tas erilckas geras? Nu buna is viso
rasinio per 10 puslapiu 2 juokingi sakiniai. visa kita - briedas. bet
vistiek reikia issisiepius skaityt. nes erlickas. nes klasikas. nes
durnas tu jei tau nejuokinga.


>
>Silpnai. I erlica nei kiek nepanasu, primena pasakas apie kasceju ir raudonkepuraite. 
>
>
>"Gintas" <gintas@omnitel.net> wrote in message news:ieag7m$i83$1@trimpas.omnitel.net...
>> Autorius: Pernai turėjau istorinio humoro kursą universitete. Viena iš 
>> užduočių buvo parašyti kažką panašaus į Erlicko kūrybą, bet su istorine 
>> tematiką. Taigi pristatau Jūsų teismui savo šedevrą :D
>> 
>> 
>> Sąmokslo teorija arba didžiausia Vytauto D. gėda
>> 
>> 
>> Na ar begali būti didesnė gėda beveik karaliui – nukristi nuo arklio ir 
>> užsimušti? Bet papasakosiu aš jums apie kitą Vytauto D. gėdą.
>> 
>> Nuobodžiavo, savo gyvenimą susitvarkęs, Vytautas D. ramiai ir laimingai. Tik 
>> dėl senų archajinių tradicijų ir sportinio intereso nuolat kariavo su Ordinu 
>> ir ruskiais (kaip vėliau matysim, nepamiršę skriaudų anie atkeršys Lietuvai 
>> XX a.).
>> 
>> Tai štai, į ramų V. Didžiojo gyvenimą įsiveržia Tochtamyšas, kurį pats 
>> Vytautas D. dėl panašaus skambesio ir paprastesnio tarimo vadino Myžnium T. 
>> Įsiveržė Myžnius su pasiūlymu sužaisti tolimuosiuose rytuose, kaip vėliau 
>> matysim, Vytautui vos neteko sužaisti po žeme.
>> 
>> Aišku, Vytautas D. neveltui D., dėl azartiškos prigimties ir Napoleono 
>> komplekso sutiko pakariauti. Pasikvietęs senus žaidimų draugus lenkus, 
>> vokiečius, rusus išsiruošė į žygį. Nepamirškim to fakto, kad pagonišką V. 
>> Didžiojo galvą paglostė ir gilų reveransą, paskelbdamas kryžiaus žygį, 
>> padarė popiežius. Kas leido pritraukti daugybę bepročių – fanatiškų 
>> krikščionių iš Vakarų, kurie laikė sau už garbę sužaisti šitoj aikštelėj 
>> kartu su krikščionybės „skleidėju“ V. Didžiuoju.
>> 
>> Su visu šituo internacionalu Vytautas D. kažkaip nusibeldė į dabar pusiau 
>> oranžinį, pusiau mėlyną miestą Kijevą. Iš ten pasuko prie visų šveplių 
>> siaubo – upės Vorsklos.
>> 
>> Po to, kai Vytautas D. buvo išdurtas Edygos, mažybiškai vadinto Egiduks. Ir 
>> pasirodžius kažkokiam Timur-Kotlogai, dėl mėgstamo patiekalo vadintam 
>> Kotletu. Teko internacionalui susikauti su ta puslaukinių kariauna.
>> 
>> Beje, istoriografijoje neminimas faktas. Suskis Myžnius T., retkarčiais 
>> vadintas Tochtamyšu, sudarė slaptą sutartį su laukiniais broliais ir 
>> pasižadėjo mūšio įkarštyje pabėgti.
>> 
>> Taigi mūsų nesubrendėlis V. Didysis, su didžiai optimistiškomis mintims 
>> puolė į mūšį, tiksliau, liepė pulti savo kariams. Skerdėsi abi kariaunos 
>> kaip lygus su lygiu, kol stepių bastūnai, pasisavinę Vytauto D. sumanymą, 
>> ėmė apgaulingai trauktis. Aišku bepročiai – fanatikai vakariečiai, nevalos 
>> rusai, kvaileliai lenkai ir visus šiuos bruožus turintys lietuviai ėmė vytis 
>> „kitatikius“, bet anąsyk žirgai prisigėrę sūraus vandens, pozuodami 
>> paveikslui, susivėmė ir jų šeimininkai buvo išskersti.
>> 
>> Nesivijo totorių tik žemaičiai, Myžniaus T. šaika ir Vytautas D. su 
>> draugeliais. Kodėl nesivijo Myžnius, mes jau žinom. Žemaičiai būtu vijęsi, 
>> bet dėl savo apdainuoto flegmiškumo, nespėjo net susivokt, kas vyksta, ir 
>> apskritai pavėlavo į mūšį. O apie Vytautą reik pasakyti, kad tas 1430 metų 
>> kritimas nuo arklio nebuvo pirmas, kas šįkart jam išgelbėjo gyvybę ir leido 
>> patirti vieną iš didžiausių gėdų – pasitraukimą iš prakišto mūšio. Aišku, 
>> Vytautas D. tikėjosi atsilošti savoj aikštelėj, bet, matomai, tai buvo 
>> atkrintamosios ir antro šanso nebegavo.
>> 
>> Tikiuos, kad dabar suprantat, kad didžiausi mūsų tautos priešai ne lenkai, 
>> ne žydai ir net ne rusai, o totoriai. Jie kalti, kad Vytautui D. teko 
>> nutraukti iki tol pergalingą žygį viduramžių čempionate. Jie kalti, kad mes 
>> dabar esam maža kompleksuota 3 mln. ir biškiu tautelė, su 65 tūks. km2 
>> ploto. Jei ne jie, tai dabar Rusija reikalautų milijardinių kompensacijų už 
>> ilgos okupacijos žalą.
>> 
>>