Kazkada zmoniu deginimas ant lauzo buvo normali praktika. Taip buvo priimta 
ir tai buvo kasdienybe, norma. Tik dabar mums tai atrodo kazkas siaubingo, 
nepriimtino civilizuotam pasauliui, protu nesuvokiamas ziaurumas.
Kazi, kiek dar amziu tures praeiti kol zmogus suvoks, kad nulemdamas kito 
zmogaus likima net nesistengia jam padeti. Kalbu apie tuos kurie teisia, 
budami tokie patys kaulu ir mesos maisai, lygiai tokiu pat budu ateje i si 
pasauli, lygiai taip ir iseisiantys is jo, kaip ir visi. Kiek dar prireiks 
laiko kol zmogus suvoks, kad tera laikinas siam pasaulyje ir liausis 
vaidinti Dieva sprendzianti kitu likimus. Kodel su kazkokia perdeta pagarba 
(nekalbu apie normalia pagarba zmogui) reikia kreiptis i tave teisianti? Ir 
dar paabejoti ar isvis turi teise i ji kreiptis? Zinau, kad tuscios cia tos 
mano kalbos, kad galiu ir pats but ant tu lauzu sudegintas :) Vadinkit mane 
kritiku, nezinau kaip turetu viskas but, kad butu visiems gerai, bet tas 
nezinojimas man netrukdo suvokt, kad taip kaip yra, yra negerai. Kol neilipi 
i shuda tol negalvoji koks jis shlykshtus.