chia kapitlizmo vs socializmo pagrindai pagal marksa, idomu, vienok. kapitalistai turi darbo irankius ir yra ishnaudotoju klase. "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:j56oa2$e5o$1@trimpas.omnitel.net... Pagrinde cia kaltas darbo nasumas ir pasidalijimas. Bet esant tik nasiam darbui, be jo pasidalijimo - koks liutas prisieda, ir gali kelias dienas gulineti, smauglys prisiedes gali snausti menesius. Vyraujant namudiniam ukiui, zmogus irgi prasimano maisto, susirencia busta ir, jei jo darbas pakankamai nasus, likusi laika nelabai ka veikia. Darbo pasidalijimas prasidejo prievarta - stipresni ir izulesni priverte kitus aprupinti juos maistu, drabuziais ir bustu, o patys prisieme valdymo ir kariavimo funkcijas. Tie valdantieji atrinkdavo ir ivairius nagingus meistrus, juos specializuodavo, aprupindami ju bazines gyvybines reikmes. Galiausiai, didejant darbo nasumui, prie ko labai prisidejo visi tie, neturintys tenkinti savo baziniu gyvybiniu poreikiu, vis maziau reikejo dirbanciuju srityse, tenkinanciu bazinius gyvybinius poreikius. Tad pastoviai ismetama is tu baziniu sriciu darbo jega turi prasimanyti budu kaip isvilioti baziniu prekiu ir paslaugu pertekliu is juos gaminanciuju/teikianciuju. Todel didejant darbo nasumui zmonija dirba gal net daugiau, todel sistema jautri krizems - zmones del ivairiu priezasciu gali staigiai sumazinti savo nebaziniu poreikiu tenkinima, tuo sukeldami dideliu problemu ju tenkintojams, kurie savo ruoztu neretai turi pradeti riboti ir baziniu poreikiu tenkinima, kas sukelia problemu ir pastariesiems. Tokia sistema budinga gana laisvai rinkos ekonomikai. Alternatyva butu riboti darbo laika - tuomet sistema suktusi ne taip smarkiai, mazesni nebaziniu produktu ir paslaugu kieki daugumai zmoniu, tikriausiai, kompensuotu padidejes laisvalaikio kiekis ir suletejes gyvenimo tempas. Tik praktiskai tai igyvendinti vargu ar imanoma, nes visu pirma reiketu pazaboti zmoniu prigimti buti -esniais uz kitus, antra, to dazniausiai nenori valstybiu valdantieji, nes suletejus ekonomikai vienoje salyje, menkeja ir visokeriopa jos galia kitu atzvilgiu. O tie valdantieji juk irgi visada nori buti -esniais, be to ir tokiu valstybiu gyventoju tarpe kyla nepasitenkinimas, kad kitu saliu gyventojai turi daugiau. 2011.09.19 00:13, Final Contact rase: > as gilinuosi i savo nelaimes priezastys, jos yra ne tiek materialios, > kiek psichologines. Stai ka as staiga atradau. Ogi man atrodo, kad loginis > mastymas gali privesti prie minties krizes. Nes jeigu mastysime vien > logishkai > tai gali pasirodyti, kad reikalingi tik pinigai ir butent vien tam, kad > pavalgyt. > > Taciau as isigilinau i zodi "poreikis", kuris turi kazhka bendro su > "mada", > jeigu ta zhodi vartosime zhargono forma. Ogi pasirodo, kad poreikiai > yra paradoksalus, tai kas logishkai atrodo svarbiausia kaip tik nera > taip svarbu, o kas logikai nepasiduoda yra svarbiausia. Taigi yra > zemieji poreikiai ir aukstieji poreikiai. Ir jeigu mastysi, kad zmogui > tereikia tik pavalgyt, busto ir apsirengt, kas yra logishka tai prilygsi > paciam primityviausiam organizmui, kokiai bakterijai, kuri atsirado > kaip pati pirma gyvybes forma. Toks loginis mastymas, siulo > eiti i tokias veiklos sferas kaip zemes ukis ir statyba, taciau intuicija > sako, kad sios veiklos sferos yra nepakenciamai nuobodzios, nes sudaro > zemuju poreikiu lygmeni, o intuicija dazhniausiai buna teisi. > Nes zemesnieji poreikiai yra poreikiu piramides apacioje. > > Kalbant zhmonishka kalba, zemes ukis ir statyba nera prioritetines > veiklos sferos, nes jos nekinta, nuo gyvybes atsiradimo pradzhios. > Evoliucijos pagrindas yra tokios sferos kaip mokslas ir inzhinerija, > o tai yra darbas galvos smegenimis, o ne nugaros smegenimis, > kurios atsakingos uz nesalyginius refleksus, kurie atliekami mechanishkai. > > Taigi pasaulyje izvelgiu tam tikra dualizma ir paradoksaluma, tai kas > akimis ir logiskai turetu buti svarbiausia realiai nueina i antra plana, > kaip > zemesnieji poreikiai. Taigi kaip jau minejau loginis mastymas gali > privesti > prie mastymo krizes, todel turetume pasikliauti intuicija, kuri sako, kad > tai kas atrodytu nebutina yra svarbiau uz tai kas atrodytu butina. > > >