> Pažįstu ir aš kelias tokias šeimas, "didelio vargo tame nematančias", 
> tik apie tai, jog kartais kitiems savo tuos vargus užkrauna, tai jiems 
> nemotais. Jei pasikvieti kelis draugus ir pažįstamus į svečius į 
> "suaugusiųjų vakarėlį", tai būtinai bent vieni "vargo nematantys" vis 
> tiek užvirs su visais savo vaikais ir visiems poilsį sugadins. Ir 
> visada geležinis argumentas - "nebuvo su kuo vaikų palikt". Tai ir 
> nepalik! Sėdėk pats su savo vaikais, kam atvažiavai su jais į 
> suaugusiųjų vakarą? Ir pastebėjau, jog būtent tik lietuviai taip 
> elgiasi, nes visiems kitiems nedašunta, jog į suaugusių vakarėlį 
> galima vežtis ir mažamečius vaikus :) O po to dar stebisi, ko čia juos 
> visi nustojo į svečius kviesti... :)
>

jau jeigu grynai suaugusiųjų vakarėliai, tai ten mes ir neiname. Arba 
atsiklausime iš anksto. Nes mūsų vaikai yra mūsų "vargas", tą suprantame.

> Aišku, netaikau tau asmeniškai, čia tik šiaip, vieši pamąstymai šia 
> tema. Bet kita vertus, sunku suprast, kaip jūs 4-is metus vaikų 
> nepaliekat niekad vienų? Į svečius niekad nevažiuojate? O gal jau teko 
> dėl tokio "vargo nematymo" atsisakyt dalies senų draugų ir susirast 
> naujų su panašaus amžiaus vaikais?
>
Kažkaip natūraliai taip susidėliojo. Dauguma draugų turi tuos pačius 
vaikus, todėl ir vaikai siaučia kartu. Porą kartų per metus (pvz 
naujus), tai vaikai pasėdi ir iki kokių 2 nakties. Tėvams smagu, vaikams 
smagu. Taip jau nutiko, kad ir erdvės pas mus pačius yra daugiau, 
patogiau ir geriau negu pas daugumą kitų, todėl stengiamės pačius 
draugus kviestis pas mus, negu patiems kažkur važinėtis. Dalis draugų 
numigravo į kitas šalis, todėl automatiškai ir draugų ratas kažkiek 
keitėsi. Natūraliai kažkaip susidėjo, kad dauguma jų turi irgi vaikus, 
bet čia gal amžius toks? (30m+) Jau aplinkoje daug daugiau šeimų su 
vaikais, negu be jų.

O ir laukiniai vakarėliai savo laiku buvo ir dabar jų daug mažiau. 
Poreikio gal irgi ne ypač.

Net nežinau kaip atsakyt į šį klausimą :) Kažkaip viskas natūraliia ir 
savaime.