2013.11.04 21:15, Bronco rašė: > > Va, čia yra problema, nes ne visi žmonės (net geri draugai) išdrįsta > pasakyti "NE", net jei ir norėtų tai pasakyti. Iš esmės, jei tau > sakoma "suaugusiųjų vakarėlis", būk malonus ir neklausinėk, nes statai > žmones į nepatogią padėtį. Susidūriau ne kartą ir aš su tokia > situacija, absoliučiai nemalonu sakyti "NE" ir darosi pikta, jog tave > į ją stato su savo kvailais klausimais. Paskui gaunasi, jog tris > šeimos laikosi etiketo, o viena - ne, ir visiems sugadina vakarą. Kita > medalio pusė, jei aš, kaip šeimininkas, žinočiau, jog vieni vis tiek > atsiveš vaikus, tai bent būčiau nedraudęs tai daryti ir kitiems, nes > paskui dar priedo nepatogiai jautiesi ir prieš kitus svečius. O > finalas tik vienas - anie "problemų nematantys" daugiau nebekviečiami. > Tai aš glabūt nelabai suprantu kas yra suaugusiųjų vakarėlis ir su tokiais tiesiog nesusiduriu :) Ten kur kitų vaikų nebūna, tai aš nebent į kokius šeimos susitikimus važiuoju ar pnš. Bet vaikai mano kaip irgi šeima. > > Čia tradicinė priežasties ir pasekmės nesuvokimo problema, t.y. ne > pradžioje toks draugų ratas susiformavo, o pradžioje vaikus > "įsigijot". Va, tada viskas "natūraliai" taip ir susiformuoja ... :) > Tai būtent ta situacija, kurią pasakojau, jog pasikoreguoja draugų > ratas grynai pagal vaikus ir jų amžių. Bet viso to, pasekmė yra tokia, > jog vaikams suaugus, anie "naujieji draugai iš poreikio" beveik visi > išnyksta iš gyvenimo, o senieji nebe sugrįžta, nes draugystė yra > abipusių pastangų reikalas, ir jei nemoki jų teisingai palaikyti kol > augini vaikus, tai tavo ir tavo draugų keliai išsiskiria. > Nesuprantu kodėl iš poreikio ? :) Būtent dauguma senųjų draugų ir sukūrę šeimas ir vaikų turintys. Su jais mes tūsindavomes be vaikų, su jais mes ir dabar tūsinamės. Yra draugų, kurie vaikų neturi, bet siu jais susitikti irgi didelių problemų nėra. Tiesa- it šiaip esame visi užsiėmę, tad tas besilankymas ir besitūsinimas stirpiai ir taip sumažėjęs, suaktyvėjantis tik tam tikrais periodais. >> Taip jau nutiko, kad ir erdvės pas mus pačius yra daugiau, >> patogiau ir geriau negu pas daugumą kitų, todėl stengiamės pačius >> draugus kviestis pas mus, negu patiems kažkur važinėtis. > > Tai tik dalinis sprendimas, kuris veikia neamžinai. Nes sutik, jei tu > visą laiką kvieti konkrečius žmones pas save, o jie niekad tavęs > nekviečia, tai gana savotiška draugystė gaunasi. Tai nėra, kad niekas nekviečia. TIesiog taip yra patogiau. Būna, kad ir mes kažkur nuvažiuojam, pabendraujam. Bet gi nebūtina prisiliuobti (bent jau mano aplinka ne tokia). PAsiūlai, išvažiuoji kur pailsėt, apsilankai kernavėje ar trakuose ar dar kažkur ir netgi sugebi su draugais (be vaikų) visai gerai ir be alkoholio pailsėt. > >> >> O ir laukiniai vakarėliai savo laiku buvo ir dabar jų daug mažiau. >> Poreikio gal irgi ne ypač. >> > > Tai jo, kam man tos vynuogės? Jos, gi, dar ir neprinokusios!!! :] > > Šiaip, ką aš norėjau pasakyti, jog reikia, net gyvenant šeimoje su > vaikais, mokėti organizuoti poilsį taip, jog ir pačiam pailsėti nuo jų > ir vaikų neturintiems savo draugams laiko skirti. Nes negerbsi savęs > ir savo poilsio pats, negerbs jo ir tavo vaikai užaugę Yra ir situacijos ir kiti įsipareigojimai bei aplinkybės, kurios vienaip ar kitaip įtakoja besikultūrinimo galimybes. Šiuo atveju labiau riboja ne vaikai, o verslas ir mano požiūris į jį :) O laukinių vakarėlių ir net nebesinori.