On 2013-11-04 13:29, Trolis wrote: >>> > > jau jeigu grynai suaugusiųjų vakarėliai, tai ten mes ir neiname. Arba > atsiklausime iš anksto. Nes mūsų vaikai yra mūsų "vargas", tą suprantame. > Va, čia yra problema, nes ne visi žmonės (net geri draugai) išdrįsta pasakyti "NE", net jei ir norėtų tai pasakyti. Iš esmės, jei tau sakoma "suaugusiųjų vakarėlis", būk malonus ir neklausinėk, nes statai žmones į nepatogią padėtį. Susidūriau ne kartą ir aš su tokia situacija, absoliučiai nemalonu sakyti "NE" ir darosi pikta, jog tave į ją stato su savo kvailais klausimais. Paskui gaunasi, jog tris šeimos laikosi etiketo, o viena - ne, ir visiems sugadina vakarą. Kita medalio pusė, jei aš, kaip šeimininkas, žinočiau, jog vieni vis tiek atsiveš vaikus, tai bent būčiau nedraudęs tai daryti ir kitiems, nes paskui dar priedo nepatogiai jautiesi ir prieš kitus svečius. O finalas tik vienas - anie "problemų nematantys" daugiau nebekviečiami. >> > Kažkaip natūraliai taip susidėliojo. Dauguma draugų turi tuos pačius > vaikus, todėl ir vaikai siaučia kartu. Čia tradicinė priežasties ir pasekmės nesuvokimo problema, t.y. ne pradžioje toks draugų ratas susiformavo, o pradžioje vaikus "įsigijot". Va, tada viskas "natūraliai" taip ir susiformuoja ... :) Tai būtent ta situacija, kurią pasakojau, jog pasikoreguoja draugų ratas grynai pagal vaikus ir jų amžių. Bet viso to, pasekmė yra tokia, jog vaikams suaugus, anie "naujieji draugai iš poreikio" beveik visi išnyksta iš gyvenimo, o senieji nebe sugrįžta, nes draugystė yra abipusių pastangų reikalas, ir jei nemoki jų teisingai palaikyti kol augini vaikus, tai tavo ir tavo draugų keliai išsiskiria. > Taip jau nutiko, kad ir erdvės pas mus pačius yra daugiau, > patogiau ir geriau negu pas daugumą kitų, todėl stengiamės pačius > draugus kviestis pas mus, negu patiems kažkur važinėtis. Tai tik dalinis sprendimas, kuris veikia neamžinai. Nes sutik, jei tu visą laiką kvieti konkrečius žmones pas save, o jie niekad tavęs nekviečia, tai gana savotiška draugystė gaunasi. > > O ir laukiniai vakarėliai savo laiku buvo ir dabar jų daug mažiau. > Poreikio gal irgi ne ypač. > Tai jo, kam man tos vynuogės? Jos, gi, dar ir neprinokusios!!! :] Šiaip, ką aš norėjau pasakyti, jog reikia, net gyvenant šeimoje su vaikais, mokėti organizuoti poilsį taip, jog ir pačiam pailsėti nuo jų ir vaikų neturintiems savo draugams laiko skirti. Nes negerbsi savęs ir savo poilsio pats, negerbs jo ir tavo vaikai užaugę.