Tomas wrote: > Ta prasme, kad duodi mashina, paimi pinigus. Atsishvieti pirkejo pasa ir > parashot ant lapuko, kad mashina parduota, pinigai gauti, pasirashot. > Pirkejas laimingas vazhineja. Grizhta vyras, sutvarko dokus rades laiko. > Teoriškai gražu, praktiškai gali atsitikti š... Konkretus atvejis iš mano asmeninės patirties: Turėjau nenaudojamą automobilį, parašiau skelbimą, atvarė vyrukas, apžiūrėjo, sutarėm dėl kainos, bet nebuvo kaip jos varyt iškart išregistravimui ir pardavimui, nes reikėjo prieš tai ją sutvarkyti (buvo prakiurusi kuro sistema). Todėl sutarėm, jog aš jam suteikiu panaudą (surašėm ranka), o jis palieka pinigus ir po savaitės, kai sutvarkys auto, kartu nuvažiuosime ir atliksime pirkimą - pardavimą. Jam atidaviau raktelius ir tech. pasą, jis man iškart sumokėjo visus sutartus pinigus. Nei po savaitės, nei po dviejų man nepaskambino. Gal tingėjo, gal pametė mano telefono numerį, velnias žino. Taip praėjo gal keturi metai. Teoriškai, jam pačiam buvo aktualiau viską susitvarkyti, nes aš bet kada galėčiau tą mašiną susigrąžint, motyvuodamas, jog negrąžino panaudon paimto daikto. Dabar situacija: jis man pinigų neskolingas, aš jam irgi, gyvenu ne Lietuvoje, kur jis, neįsivaizduoju. Kartais pagalvoju, jog susiklosčius tam tikrom aplinkybėms, išeitų kokia nors man nenaudinga kliauza, bet pult dabar jo ieškot ir grįžt į Lietuvą dokumentų tvarkymui irgi nesąmonė. Galų gale, turiu panaudos sutartį, pagal kurią matyti, jog jis "pasiskolino" mašiną savaitei ir "negrąžino" (galima įrodyti). Moral basni takova - jog geriau neieškoti "stebuklingų" mašinos pardavimo variantų ir viską daryti pagal taisykles.