Atsiprasau reiksme pavyzdy turetu but:

0.1
0.2
0.3
0.4
0.5
0.6
0.7
0.8
0.9

tada tikimybe i roundint skirtingas puses yra 4 prie 5 bet esme ta pati.


"Braunikas" <labai @ bais.us> wrote in message 
news:h7ost9$e79$1@trimpas.omnitel.net...
> Kuo bankerio apvalinimas geriau nei aritmetinis. Pvz. turim randomiskas 
> sumas su vienu skaicium po kablelio:
> 0.1
> 0.2
> 0.3
> 0.4
> 0.5
> 0.6
> 0.7
> 0.8
> 0.9
> 1.0
>
> Jei jas roundinsi aritmetiskai tai gausis, kad 4 atvejais jos susiroundins 
> i 0, o 6 i vieneta. Jei reiksmes krenta atsitiktinai, gaunasi, kad i 1 
> apvalinasi 50% dazniau (nors statistiskai pagalvojus turetu 0 ir 1 
> tikimybes gautis vienodai). Tai gali pakenkti operacija atliekant 
> milijonus kartu. Kad nesigautu statistinis nukrypimas i viena puse del 0.5 
> reiskmes, tuomet ja viena karta reiketu roundinti i 1 kita karta i 0, o ne 
> visada i 1. Kita variacija atrodo taip: imamas skaicius pries desimtaine 
> dali ir pagal ji nusprendziama ar vaziuosim i virsu ar i apacia, todel 1,5 
> roundinsim i 1, o 2,5 jau i 3.
>
>
> "Dex" <virginilijus@_one_.lt> wrote in message 
> news:h7m8hf$arq$1@trimpas.omnitel.net...
>> galima butu realu pavyzdi?
>> kazkaip cia man idomu pasidare. Zinau, kad yra keletas apvalinimo 
>> variantu, tame tarpe ir bankininku, bet neikertu, kuriais atvejais tai 
>> naudinga.
>>
>> Dex
>>
>> Justas Butkus wrote:
>>> Kas antras apvalinimas - atvirkščiai.
>>>
>>> Priešingu atveju, po daugybės sumų skaičiavimo, kažkurioje kišenėje 
>>> atsiras perviršis, o kitoje - trūkumas.
>>>
>>>
>>> -- 
>>> JB
>>>
>>> Dex rašė:
>>>> tai mane butent mokestine puse tokio apvalinimo ir domina ;)
>>>>
>>>> nes IMHO, tai zemyn viskas kas < 0,5 o i virsu viskas kas >=0,5
>>>>
>>>> Dex
>>>>
>>>> Braunikas wrote:
>>>>> Centu tikslumu apvalinama i virsu, is esmes, kad puse cento pardavejui 
>>>>> atitektu, o ne valstybei :) Nors patarciau ir buhalterijos nuomone 
>>>>> isgirst situo klausimu..
>
>