Nu pablai, ruoškis - ten paminėti du baisūs žodžiai - negyvas vanduo ir informacinė vandens atmintis :) Am 09.02.2011 12:13, schrieb pablas: > Akademikės O. Butakovos paskaitos santrauka > > VANDENS STYGIAUS LIGOS > Ar galima pervertinti vandens reikšmę žmogui? Apie būtinybę gerti > vandenį mes pasakojame panašiai, geriausiu būdu, kurį galime sugalvoti: > ko negalima gerti, ką reikia gerti ir kaip gerti. Juk žmogui, kuris to > nedarė anksčiau, tai skamba neįtaigiai: jis nežino, kas jo laukia, > kokios gali būti pasekmės, jei jis gers ne tai, ko reikia organizmui. > Todėl aš jums papasakosiu apie kitą kelią, kuris prasideda nuo žmogaus > problemų. Juk tuomet, kai žmogus pamatys savo problemą, o mes sugebėsime > paaiškinti, jog problema dėl > dehidratacijos (arba užsiteršimo), tada kyla abipusis supratimas. Jei > jūs sugebėsite žmogui paaiškinti, kodėl jis turi vieną ar kitą problemą, > tuomet jūs galėsite visiškai tiksliai paaiškinti, kam jam reikalingas > vanduo. Kol jis nežino, nuo ko serga, būtinybės gerti vandenį jis > nesupranta. > VANDENS KIEKIS IR KOKYBĖ > Svarbus faktorius – vandens kiekis ir kokybė. Kas yra kiekis? Kiekis – > tai, kai vandens į organizmą patenka > nepakankamai tam, kad vyktų valymas, išplovimas, tirpinimas ir t.t. Tai > vadiname „vandens kiekio ligomis“ arba dehidratacijos ligomis. Antra > susirgimų grupė vadinama „vandens kokybės ligomis“. Vandens kokybės > ligos – tai visos parazitinės, bakterinės, grybelinės ir virusinės > ligos, kurios perduodamos su vandeniu. Pavyzdžiui, hepatitas A, > dezinterija, salmoneliozė, vidurių šiltinė ir net liamblijos, kurios > gyvena vandenyje. > Vadinasi, žmogus veikiamas 2 rizikos veiksnių. Pirma rizika – gauti > nebepakankamą vandens kiekį, antrasis – gauti nepakankamos kokybės > vandenį ir susirgti kokia nors sudėtinga liga, kartais net neaišku > kokia, perduodama per vandenį. Likusios ligos gali būti perduodamos > kitais trimis keliais: per maisto produktus, per orą ir per lytinius > kontaktus. Iš viso egzistuoja keturi perdavimo būdai: per kvėpavimo > takus, buitinis > kontaktinis, per produktus ir su vandeniu. > > SIMPTOMAI, SINDROMAI IR LIGOS > Ligos simptomai – tai jos pasireiškimas. Pavyzdžiui, troškulio jausmas > burnoje – tai ne liga, tai jos simptomas, konkrečiau, dehidratacijos > simptomas. Sindromai – tai simptomų kompleksai: trys, keturi, penki > simptomai. Liga – kai pastebima daug simptomų pasireiškimų ir mes galime > įvardyti ligą, nes aiškus sukėlėjas. Išvardinsiu visus iš eilės, > neskirstysiu, kur liga, kur simptomas, kur tiesiog sindromas. Bet > atminkite: simptomas – tai apsauga, liga – tai problema. > 1. Troškulio jausmas burnoje. > 2. Vidurių užkietėjimas, nereguliarus tuštinimasis. > 3. Padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. > Organizme nebūna padidėjusio rūgštingumo, būna sumažėjęs vandens kiekis. > Jei paimsite 100g vandens ir įdėsite 2g rūgšties, gausis 2-jų procentų > tirpalas. Bet jei jūs paimsite 50g vandens ir įdėsite 2 g rūgšties, tai > rūgštingumas bus žymiai didesnis. Tas pats ir skrandyje: nebūna rūgšties > daugiau nei reikia, būna vandens mažiau nei reikia, todėl rūgštingumas > padidėjęs. Todėl visi, kurie girdite: „Turiu padidėjusi skrandžio > rūgštingumą“, žinokite - taip nebūna. Jums būtina iškart pasakyti: „Tu > turi ne per daug rūgšties, organizmas negamina per daug rūgšties, - per > mažai vandens skrandžio sultyse. Gerk daug vandens ir turėsi normalų > skrandžio sulčių rūgštingumą.“ > O sumažėjęs rūgštingumas atsiranda dėl ląstelių atrofijos. Organizme > atsiranda sumažėjęs rūgštingumas, kai ląstelės pavargsta gaminti rūgštį: > skrandis nuolat gamina rūgštį, o mes nuolat geriame karštą arbatą, > karštą sriubą, t.y. nuolat naikiname ląsteles ir jos nustoja daugintis. > Ir turime, kad nėra kam gaminti rūgštį. > 4. „Smėlis“ kepenyse. > 5. Tiršta tulžis. Visi tulžies apykaitos sutrikimai tokie, kaip > sutirštėjimas, smėlis, akmenys, – tai vandens trūkumas organizme, nes > tulžies sultys turi būti silpnos koncentracijos. Kai vandens mažai, ji > tampa labai koncentruota ir atsiranda nuosėdos. Jūs patys žinote, jei > tirpalas nėra labai koncentruotas, nuosėdos neatsiranda. Nuosėdos > atsiranda tik labai koncentruotame tirpale. > 6. Druskos, „smėlis inkstuose“. Parodo vandens trūkumą inkstuose. > 7. Sausa oda. Visos moterys skundžiasi: „Mano oda sausa“. Ir ką gi > rekomenduoja kosmetologas? Drėkinantį kremą! Bet tai nenaudinga! Panašūs > patarimai nepadeda dėl vienos paprastos priežasties. Įsivaizduokite medį > - beržą. Įsivaizduokite jo žievę. Kas yra žievė? Tai ląstelės , kurios > anksčiau buvo beržo viduje: jos gyveno, gyveno, gyveno, numirė, > atpleišėjo ir atšoko. Žievė nukrenta, o kitąmet atauga nauja žievė. > Lygiai taip pat žmogaus oda: ląstelės gyvena, gyvena, gyvena pasislenka > aukštyn, sluoksniuojasi, nusilupa. Kai kurių žmonių ląstelės turi daug > vandens ir todėl nesmarkiai slenka, o kai kurių turi mažai vandens ir > smarkiai lupasi, pleiskanoja. Todėl mirusių odos ląstelių, kaip ir senos > medžių žievės, atgal neprilipdysi. Jos jau numirė. Todėl drėkinančius > kremus galima naudoti staigiam efektui gauti: tiesiog dabar padengei > kremu ir, kol jis ant veido, jis drėkina: oda pabrinko ir įspūdis, kad > ji tapo minkštesnė. Kremas išdžiuvo (į vidų jis praktiškai neįsigeria) – > oda tapo tokia, kaip ir anksčiau. Todėl, jei moters oda sausa, sausi > plaukai, nagai trapūs, suskilinėję ir neelastingi – tai vandens trūkumas > organizme. > 8. Sąnarių traškėjimas, druskos sąnariuose, stuburo kremzlių ir diskų > deformacija ir skilimas, osteochondrozės, artrozės, artritai. Problemos > su stuburu ir sąnariais kyla dėl trijų priežasčių. Viena priežastis - > dehidratacija. Antra - bakterijos. Trečia – vitaminų, mineralų (sieros, > silicio), baltymų trūkumas. > 9. Užrūgštėjimo ligos. > 10. Cukrinis diabetas vyksta esant milžiniškam vandens trūkumui. > 11. Išeminė širdies liga. > 12. Kraujo sutirštėjimas. > 13. Aterosklerozė. > 14. Riebus, tirštas, klampus kraujas – vandens trūkumas. > 15. Bet kokios rūšies hemoglobino padidėjimas. Jei hemoglobinas didesnis > nei 130 – tai vandens trūkumo liga. Nes nei vienas organas negamina > hemoglobino daugiau, nei organizmui reikia. Paėmėte jūs, pavyzdžiui, > kraujo lašą – jame turi būti 10 dalių vandens ir 1 dalis eritrocitų. O > jame buvo ne 10, o 7 dalys vandens, gauname, kad eritrocitų daugiau, ir > sakome: „Jūsų labai geras hemoglobinas – 150“. Tai labai > blogas hemoglobinas. Tai rodo, kad visiškai nėra vandens. > 16. Katarakta. Lęšiuko dehidratacija – lęšiukas netenka vandens, tampa > standesnis ir žmogus apanka. > 17. Toliaregystė su metais. Visi nešiojantys akinius su + po 45 metų – > lęšiuko išdžiuvimas, jis sustorėjęs, vėliau gali atsirasti rimtų > regėjimo sutrikimų. > 18. Išeminis insultas. „Gryna“ dehidratacijos liga – kraujagyslių > spazmai d÷l to, kad mažai vandens ir susidaro > eritrocitų trombai. > 19. Sausas kosulys. > 20. Alergijos. Visoms alergijoms būdingas vandens trūkumas organizme. > Baltymų perteklius, fermentų ir vandens stoka – gleivės neištirpinamos > ir užlipdo smulkius nosies, bronchų, gerklų, gerklės limfinius takus. > 21. Visų rūšių mikrocirkuliacijos sutrikimai. Jei kraujas tirštas, jis > nepatenka į kapiliarus (pvz., tinklainės irimas > (retinopatija), kai žmogus apanka). > 22. Fermentopatija. Maistas virškinamas žarnyne šarminėje terpėje, kai > yra didelis kiekis vandens ir fermentų. Jei 8 terpė rūgšti ir vandens > mažai – maistas nesuvirškinamas, fermentai neišskiriami, ir atsiranda > fermentopatija. > 23. Bronchinė astma. Tirštos, klampios gleivės, užkemša limfinius > mazgus. Mes visuomet turime gleives > skystinti, kad jos galėtų pasišalinti per bronchus. > 24. Vyresnio amžiaus žmonių nervų sistemos sutrikimai. Senatvinė > silpnaprotystė – tai smegenų apnuodijimas ir dehidratacija. Alzhaimerio > liga – tai apsinuodijimas aliuminiu. O bendroji demencija – tai, kai > žmogus silpnas, suglebęs, guli, sunkiai šneka (žmogus silpsta) – tai > vadinama senatvine silpnaprotyste. Tai tikrų tikriausia dehidratacija, > aprūpinimo deguonimi sutrikimai. > 25. Depresija – užrūgštėjimas ir dehidratacija. > 26. Padidėjusi temperatūra. > 27. Visos intoksikacijos rūšys. > 28. Visi apsinuodijimai: ekologinis, cheminis ir kiti. > Vanduo – išsigelbėjimas nuo visų šių patologijų! > > VANDENS NETEKIMAS - LIGŲ PRIEŽASTIS > Pasižiūrėkite, kiek ligų išvardyta. Ir visos šios ligos susijusios su > vandens netekimu. Žinokite tai, kai pamatysite žmogų su šiomis > problemomis arba tiksliau, kai jis skųsis jomis. Juk jūs nepaklausite > žmogaus: „Ar jūs ne silpnaprotis? Greičiausiai jums papasakos: „Mano > giminaitis turi problemų“ – „O kokios problemos? – „Tai, kad negalime > vieno namuose palikti: čiaupo neužsuka, visko bijo... Tokiu atveju jūs > sakote: jūsų giminaičio susirgimas susijęs su trimis priežastimis: 1) > vandens sutrikimai; 2) mitybos sutrikimai; 3) intoksikacija. > Visos ligos susijusios su vandens ir maisto trūkumu, ir su > intoksikacija. Todėl jūs niekada neapsiriksite. Būtent išgirdę > išvardytas ligas jūs turite papasakoti apie vandenį. Juk jei jūs > kalbėsite bendrai, paprasčiausiai apie vandenį pasakosit: > „Klausyk, o ką tu geri?“ – „O nieko negeriu“ – „O! Tai aš tau tuoj pat > papasakosiu!“ Juk žmogus dar nežino, kas su juo atsitiks, jei jis negers > vandens. O jeigu jūs jo paklaus÷te: „Kokios tavo problemos?“ – „ Tai aš > praktiškai sveikas... Tik štai oda sausa, plaukai sausi, nagai > sluoksniuojasi... sąnariai traška“. Jūs galite > pasakyti: „Visos tavo problemos paaiškinamos viena priežastimi – tai > dehidratacija. Dėl to ir sąnariai traška, dėl to ir oda sausa, ir > plaukai sausi“. Visais kitais atvejais žmogui duodate sausą informaciją: > jūs pasakojate jam apie vandenį, apie koralines salas, apie > fizines-chemines vandens savybes. Kartais žmogui tai įdomu, > kartais – ne. Bet jei jūs suteikiate žmogui informaciją apie būtent jo > organizmą, juo labiau , jei jis pats jums įvardijo savo problemą, o jūs > jam tiesiog sakote: „Nori, aš tau padėsiu išspręsti tavo problemą?“, > žmogus jus išgirs, susidomės (juk kalbame apie jį, apie patį mylimiausią > ir brangiausią). Jei žmogus pasakys: „Nenoriu“, tai jis kvailys (jei jis > susiruošė mirti, nesiblaškys). Todėl, jei žmogus nori išgirsti, > papasakokite jam, kur jo problema, papasakokite, koks būna vanduo, kodėl > jis teka ir neteka, papasakokite, kad kraujas būna tirštas, jis sulimpa. > Tuomet žmogus tikrai susidomės vandeniu. Kai manęs klausia: „Mano > bobutei katarakta...“ , aš iškart atsakau: „Niekas nepadės – tai vandens > trūkumo liga“. Nepadės, kol žmogus nepradės gerti vandens, lašintis > vandenį, kol jo kraujas taps skystas. „Koks hemoglobinas?“ – „150“ – > „Tai žinoma! Ko gi tu nori? Ten akyje išvis nėra vandens“. O jei nėra > vandens – nėra ir deguonies. T.y., jūs turite iki galo suprasti, kokios > mūsų organizmo ligos susijusios su vandens netekimu. Šias ligas jūs > turite žinoti atmintinai. Bet jūs dar turite mokėti papasakoti žmogui > apie jas, juk jei jūs nemokate papasakoti apie ligas, tai suteikti > žmogui jūsų žinių nepavyks. Svarbu, kad jūs laisvai susigaudytumėte > šiuose klausimuose, o ne žvilgčiotumėte nuolat į popierius. Tokiu atveju > tik laiką prarasite, juk jūs turite tik 3-4 minutes, kad su žmogumi > pakalbėtumėte, kad jį > sudomintumėte. > > MIRTIES PRIEŽASTYS > Egzistuoja kelios mirties priežastys. Viena – visų svarbiausia. Mane > pakvietė į Novosibirską paskaityti paskaitos studentams tema: „Sveikas > gyvenimo būdas“. Aš nenorėjau šios paskaitos: nemėgstu pasakoti > gydytojams ir studentams, nes ir vieniems, ir kitiems išeikvoju daug > energijos. Aš mėgstu paskaitas suinteresuotiems žmonėms, kurie nori > padėti patys sau. Mes neturim jėgų įtikinėti tuos, kurie nenori. Studentai > medikai – jauni, linksmi, jie galvoja, kad žino viską, nes mokėsi > septynerius metus, dabar eis ir visus išgydys. Bet nieko panašaus > neįvyksta. Kai vis tik aš atėjau į tą paskaitą, ten sėdėjo 2-3 > specializacijų, penktas ir šeštas kursas – labai daug žmonių. Aš jiems > ir sakau: „Manes paprašė jums pravesti paskaitą, bet man visai nesinori. > Jus čia suvarė ir jums taip pat nesinori. Aš jus suprantu: jums norėtųsi > namo, o čia paskaita apie sveiką gyvenimo būdą. Padarykime taip: aš jums > užduosiu tris klausimus, ir jei jūs man į juos atsakysite, nukelsiu > prieš jus skrybėlę, neskaitysiu paskaitos ir visi taikiai > išsiskirstysime. Jei jūs neatsakysite į šiuos klausimus, aš pasakysiu, > kad jūs labai mažai žinote ir jums teks paklausyti tai, ką aš > papasakosiu“. Jie aišku iškart rėkti: „Gerai, gerai!“ „Tuomet atsakykite > į pirmą klausimą: kokia svarbiausia mirties priežastis?“ Studentai > pradėjo atsakinėti: „Infarktas!“, „Insultas!“, „Sustoja kvėpavimas!“, > „Kraujo netekimas!“ Taip, tai teisingos mirties priežastys gydytojo > požiūriu, juk rašoma: „Mirtis įvyko dėl kraujo praradimo“. Studentai > medikai vardijo man 100 mirties priežasčių. Aš jiems pasakiau, kad visa > tai teisinga ir kad jie visi teisūs, bet juk yra viena svarbiausia > mirties priežastis! Būtina kalbėti ne apie organizmo mirties priežastį, > o apie tai, kad organizmas miršta tada, kada numiršta ląstelė (smegenų, > širdies) ir t.t. Yra tik viena mirties priežastis – > deguonies nėra ilgiau nei 2 minutes. Nėra kitų mirties priežasčių. Jei > žmogui nukirto koją (pervažiavo tramvajus), jam išbėgo kraujas, nuo ko > jis žuvo? Kraujyje yra ištirpęs deguonis, kraujo liko mažai, mažai > deguonies, ir jei smegenims neužteko deguonies, smegenys mirė. Žmogus > gali gyventi be kojos, be rankos, be dviejų rankų, be dviejų kojų, bet > tik jei jo smegenims užtenka deguonies, jis gyvens. Kitas pavyzdys-žmogų > ištiko širdies infarktas, užsikimšo kraujagyslė: cholesterolis pateko ir > užkimšo... Ko nebepasiimam? Deguonies! Jei deguonį paleistume iš kitos > pusės, žmogus gyvens: jam išpjauna kraujagyslę, tiekia deguonį iš kitos > pusės – ląstelė gyvena. Tuoj jums pasakysiu nuostabų dalyką: egzistuoja > 3 elementai, kuriais remiasi gyvybė: 1) deguonis (кислород - Родина, > рождение, род, языческий бог Род); 2) vandenilis (водород); > 3) anglis (углерод). Štai šie trys elementai užtikrina žmogaus gyvybę. > Žmogus sudarytas iš vandenilio, deguonies ir anglies. Turime dar ozoną, > bet jis nėra pagrindinis elementas. Tačiau trys pagrindiniai elementai > užtikrina žmogaus gyvybę. Deguonis turi ląstelės vibracijos dažnį. Jis > suteikia ląstelei energiją > gyventi. Įsivaizduokite, kad tai - kamertonas. Jei patenka deguonis, > ląstelė žino, kaip jai susitraukinėti, siurbti, šalinti maisto medžiagas > arba nuodus. Kai tik deguonies negauna vieną minutę, ląstelė išsiderina. > Todėl mes galime gyventi be visko, net be meilės, bet be deguonies > ląstelė gali išgyventi ne ilgiau dviejų minučių, po dviejų minučių ji > miršta. Deguonis niekada nebūna kaip oras mūsų organizme, mes neturime > oro organizme. Mūsų organizme deguonis visada ištirpęs vandenyje. Todėl > deguonies trūkumas organizme visada atsiranda trūkstant vandens. Kai yra > vandens trūkumas, atsiranda užrūgštėjimas. T.y. netenkama deguonies , > lieka tik rūgšti anglis. T.y. deguonies kiekis sumažėja, o anglies lieka > toks pats ir atsiranda užrūgštėjimas. Užrūgštėjimas veda į apnuodijimą. > O visa tai – intoksikacijos ligos. Kodėl žmogus miršta nuo gripo? Nes > atsiranda dehidratacija, vėliau užrūgštėjimas, vėliau – apnuodijimas, > smegenų intoksikacija ir > kvėpavimo centro blokavimas. Esant gripui nėra daugiau nuo ko numirti: > virusinė intoksikacija. Dar viena mirties priežastis dėl vandens > trūkumo: jei nėra vandens – nepatenka ir maistas (mineralai). Mineralai, > sujungti deguonies, vandenilio, azoto ir anglies, vadinami amino > rūgštimis. Tokios pagrindinės mirties > priežastys! > > DEHIDRATACIJOS PASEKMĖS > 12 konstantų apsprendžia žmogaus gyvenimą. Jei bet kuri konstanta > smarkiai pažeista, žmogus miršta. Jeigu spaudimas smarkiai sutrikęs – > žmogus miršta. Jeigu temperatūra smarkiai sutrikusi – žmogus numiršta. > Žiūrėkite, ką gauname. Jei vyksta dehidratacija, kas atsitinka? Iš > vienos pusės vyksta kraujo sutirštėjimas, o iš kitos – sumažėja šlapimo > kiekis. Dėl kraujo sutirštėjimo: > - didėja arterinis spaudimas, > - didėja širdies susitraukimų skaičius, kuris sukelia įkvėpimų skaičiaus > padidėjimą, > - didėja hemoglobinas, > - didėja cholesterolis, nes kraujas tampa tirštesnis, riebesnis. > Dėl sumažėjusio šlapimo kiekio: > - atsiranda užrūgštėjimas (mažėja pH), > - didėja bilirubino kiekis (jei mažai šlapimo, nevyksta valymas, > atsiranda apsinuodijimas ir anksčiau ar vėliau sutrinka bilirubino > procesas), > - didėja cukraus kiekis (nes cukrus neišplaunamas iš organizmo). Taip > pat vandens kiekio sumažėjimas organizme sukelia svorio augimą; > užrūgštėjimą ir tuomet organizme pradeda daugintis bakterijos, o tai > sukelia temperatūros ir leukocitų kiekio didėjimą. Tačiau, jei kiekvieną > dieną žmogus išgertų 2 litrus > vandens ir per tą pačią parą 1,5 litro šlapimo pašalintų, nei vienos iš > išvardytų problemų niekada neturėtų. Jei išgeriama 0,5 litro vandens ir > 1 litras sulčių iš parduotuvės, tai visa nemalonumų puokštė organizmui > bus užtikrinta (priežastis: rūgštingumas, pH). Jeigu jūs geriate ne > vandenį, o kitus skysčius (arbatą, kavą, kakavą), netenkate milžiniško > energijos kiekio. Spaudimo, įkvėpimų, širdies susitraukimų skaičiaus ir > hemoglobino padidėjimas, gresia siaubingu dalyku – hipoksija, t.y. > deguonies kiekio sumažėjimu. Ką sukelia šlapimo kiekio sumažėjimas? > Šlapimas tampa labiau koncentruotas ir įvyksta apsinuodijimas arba > intoksikacija. Tai reiškia, jei suvartojamas vandens kiekis (arba > pakeičiamas kitais skysčiais) mažesnis nei 2 litrai per parą, galiausiai > sukelia hipoksiją ir intoksikaciją. intoksikacija + hipoksija = mirtis > Todėl mirti galima greitai, jei išvis nustotume gerti vandenį: numirti > galime per 2 dienas. Mirti galima lėtai, jeigu po truputį mažinsime > išgeriamo vandens kiekį: viskas organizme tirštės, standės. Mirti galime > dar lėčiau, jei visą vandenį pakeisime į arbatą, kompotą, kakavą, > sultis. Organizmas šiuo atveju visai nieko nesupras: jis lyg ir gauna > skysčių, pakankamai skysčių, o inkstai neveikia, širdis dirba blogai, > visa energija kažkur pradingo (išeikvota, rūgštis paverčiant šarmais). > Tai gyvybinė konstanta, duota mums Dievo, bet ją mes pametėm: 1,5-2 > litrai vandens per dieną: > - švaraus; > - skysto; > - struktūruoto (kad neeikvotume energijos); > - minkšto; > - su mineralais; > - negazuoto; > - skanaus (vanduo būtinai turi būti normalaus skonio, jei organinė > sudėtis pažeista, mes negalėsime išgerti tokio vandens. Todėl virintą > vandenį gerti sunku – jis be skonio.); > - šarminio (arba neutralaus). Šarminis vanduo – tai greitoji pagalba. > Neutralus vanduo irgi gerai. Tačiau dabar mes geriame rūgštų vandenį. > Dabar beveik visas vanduo nešvarus, rūgštus, negyvas. Jei ši konstanta > išlaikoma, tai organizmas gali atsilaikyti labai ilgai. > > VANDUO – UNIVERSALI PRIEMONĖ > Mes sakome: „Man stresas“. Organizmas sako: „Nieko baisaus“. Jeigu yra > vandens, adrenalinas pašalinamas su ašaromis, prakaitu ir šlapimu. Jei > vandens nėra, tai mes neturime kuo prakaituoti ir adrenalinas lieka > organizme. Todėl pirmoji pagalba streso metu – 0,5 litro karšto vandens. > Būtent karšto - 40°! Mes dažnai elgiamės klaidingai, streso metu > sakydami: „Pagerk vandens“, ir duodame kokio vandens? Šalto! Bet juk nuo > šalto vandens nesuprakaituosi! O reikia prakaituoti: atsivers > kraujagyslės, žmogus kaipmat išprakaituos (atsiminkite, nuo išgąsčio > žmogus pasidengia prakaitu, išgąsdintas šuo - nusišlapina). Jaučiate: > kažkas ne taip, stresas, jūs įsitempęs, pervargote - reikia išgerti > stiklinę arba pusę litro karšto vandens. Išprakaitavote - viskas > pradingo. Antraip teks verkti, daryti atsispaudimus ar dar kuo užsiimti, > kad suprakaituotumėte ir pašalintumėte adrenaliną. Dar mes skundžiamės, > kad maistas ekologiškai užterštas. Jei į organizmą patenka 2 litrai > švaraus vandens, koks bebūtų užterštas maistas, kiek į mus bepakliūtų > nuodų, per inkstus vis tiek viskas bus pašalinta. Tai reiškia vanduo yra > vienintelė apsauga nuo ekologiškai užteršto, negyvo maisto, nuo cheminio > maisto su actu, cukrumi ir rūgštimis. Mes sakome: „Mes geriame > skysčius“. Čia jau nieko nebepasakysi: jei žmogus kvailys, tai – visam > gyvenimui. Jis ir toliau gers kompotus, arbatą, kakavą, sultis, alų, > girą ir visą kitą. Jis ir sirgs toliau, ir gyvens jis vietoj 100 metų – > tik 57. Japonai seniai tai suprato: jie geria tik vandenį, ypač senesni > japonai. Daro jie tai ne todėl, kad jiems žinoma apie vandenį. Jie net > nesupranta, kad galima gerti kažką vietoj vandens. Todėl, kad tai > paprasta: nuėjai, įsipylei vandens, išgėrei. Kam išsigalvoti? Jūs niekur > nepamatysite senyvo japono , kuris gertų „Pepsi cola“ ar „Coca cola“. > Daugiausia – tai nedaug arbatos. O ką mūsų močiutės daro? Jau iš pat > ryto - arbata ir kava. Kas bevyktų organizme, kas mums beatsitiktų, mums > padeda vanduo. Jeigu gyvena helmintai, vienintelis būdas, kad jie ten > taip nekenktų, viską nuplauti. Jų galima atsikratyti (tam ir yra > antiparazitinės programos). Bet jei vaikas turi daug spalinukių, jos > nuolat kasdien nuodys jo organizmą. Todėl vaikas geria labai daug > vandens. Vaikai apskritai geria daug daugiau nei mes su jumis. Ir štai > kai vaikas dar kartą prieina prie mamos, norėdamas vandens, „protinga“ > mamytė sako: „O kam tu gersi tuščią vandenį? Išgerk arbatos, kakavos > –čempionu tapsi. Tu geriau sulčių pagerk“. > > VANDENĮ REIKIAMYLĖTI > Rekomendacijos teisingos mitybos specialistams Sako: „Vyne – tiesa, > degtinėje – jėga, vandenyje – mikrobai“. Taip išeina, kad mes pametėme > dieviškąją esmę. Dieviškoji esmė – tai medžiaga „vanduo“. Su vandeniu > reikia gerai elgtis, vandenį reik mylėti, jį reikia dievinti, su juo > reikia kalbėtis, jo jokiu būdu negalima barti: jis viską įsimena, viską > girdi, viską jaučia – jis gyvas. Jokiu būdu su juo negalima elgtis > blogai. Vanduo jokiu būdu negali stovėti ten, kur įjungtas radijas, jis > nieko neturi girdėti, jokių garsų, neturi būti laikomas > šviesoje, vanduo visuomet slepiasi nuo šviesos. Jei nukirstume medį, po > kuriuo yra šaltinis, –šaltinis pradings: vandeniui būtinas šešėlis. > Vandeniui reikalinga ramybė. Vandeniui reikalinga švari, vėsi vieta, > vanduo nemėgsta karštų saulės spindulių. Jis turi būt supiltas į patį > geriausią indą. Mes naudojame > trilitrinius stiklainius – tai nepagarba vandeniui. O visas krištolas > stovi mūsų spintoje. Ko jis ten laukia? Niekur nemačiau, kad vandenį iš > krištolo gertų. Dažniausiai tai trilitrinis stiklainis virtuvėje. Be to, > vanduo nemėgsta geležies, vanduo mėgsta stiklą. Todėl vandeniui reikia > išskirti pačią garbingiausią vietą virtuvėje, jis turi būti supiltas į > patį geriausią indą. Ant jo turi būti užmesta pati gražiausia servetėlė, > nes vanduo turi kvėpuoti, jo > negalima uždaryti. Su vandeniu reikia elgtis kaip su ikona, nes, jei > elgiamės kitraip mes visi įrodome, kad nemylime vandens. Kai mes > garinamės pirtyje ar prausiamės vonioje, mes eikvojame 300 litrų geriamo > vandens. To negalima daryti. Iš 6 milijardų Žemės gyventojų, 4 > milijardai neturi priėjimo prie vandens. O mes su jumis gyvenam kaip > „buržujai“: mes įjungėme vandenį, palikome ir nuėjome. Mes vieną > rankšluostį skalbiame 10 litrų vandens. O tai – neleistina, mus už tai > nubaus ir labai smarkiai. O jei kiekvienas iš mūsų maudymosi metu ne 300 > litrų eikvos, o 50 litrų, įsivaizduojate, kiek vandens galime sutaupyti? > Pagalvokite apie tai. Tai svarbu! Svarbiausia, kad tai jūs įstengtum÷te > perduoti vaikams. Įsivaizduokite: rytoj jūs atsibusite, o iš čiaupo nė > lašo vandens. Ką jūs darysite? Tai reiškia, kad poryt įvyks mirtis. Visi > žino švarų Baikalo ežerą. Ten pastatė gamyklą, kuri anksčiau gamino > detales raketoms, dabar gamina tualetinį popierių. O tai pats > didžiausias ežeras pasaulyje. Vanduo kada nors mums atkeršys. Mes > nuvedame kanalizacijas į upes. Jos apsivalo, bet to nebepakanka. > Svarbiausia – mes nemylime vandens. O jei nemylime, tai visa nemeilė > mums ir grįžta per vandenį triskart stipriau. Gyvybė užsimezgė vandenyje > ir gyvybė be vandens neįmanoma. Gyvybė – tai ir yra vanduo. Žmogus sako: > „Aš mėgstu kavą, kakavą. Aš nemėgstu paprasto vandens.“ 80% žmonių jums > pasakys : „Aš nemėgstu gerti paprasto vandens.“ Jūs turite patys savęs > paklausti: „O aš ar mėgstu paprastą vandenį? Ar aš geriu, nes mane > prigąsdino? Ar geriu, nes iš to > uždirbu pinigus?“ Reikia išmokti mylėti vandenį, kol neišmoksite su juo > kalbėti, prašyti, „uždėti“ maldą (tai galima padaryti bet kokiais > žodžiais, jeigu žodžiai eina iš širdies, vanduo priima visas > vibracijas), reikia išmokti valyti, saugoti, taupyti vandenį. Reikia > išmokti apie tai pasakoti. Jei jūs su vandeniu elgsitės pagarbiai, tai > visi, kurie su jumis bendrauja (ypatingai jūsų vaikai, jūsų anūkai, jūsų > t÷vai), elgsis su vandeniu lygiai taip pat. Jūsų požiūris dubliuojamas. > Jūs – profesionalai, jūs užsiimate vandens pardavimu (iš esmės miltelių, > kuriuos meta į vandenį). Susimąstykite, ar skiriate tam savo energiją? > Kai jūs tik pradėsite skirti tam savo energiją, jums viskas susitvarkys. > Nes žmogus, kuris nemyli savo veiklos... o mūsų veikloje svarbiausias > produktas – tai vanduo. Jei jums kažkas nesiseka šioje veikloje, > patikrinkite, kiek jūs ta veikla tikite. Jei žmogų verčia daryti tai, > kuo jis netiki, jam niekas nesigaus. Energija neina. Štai jūs sakote: > „Pagerk vandens ir viskas bus gerai“. O žmogus jums netiki – rezultato > nėra. Manęs dažnai klausia: > „Kodėl visada padeda, kai jūs gydote vandeniu?“ Aš kaskart atsakau: „Nes > aš gydau ne vandeniu, aš gydau savimi“. Aš tiksliai žinau, kas gali > padėti, nes aš 25 metus ėjau į tai. Ir man reikėjo 15 metų leisti > vandenį į veną, kad suprasčiau: „O kam reikia vandenį leisti į veną, jei > vandenį reikia gerti!“ Iš pradžių per prievartą, vėliau savanoriškai – > per prievartą, vėliau sąmoningai, o vėliau – tiesiog automatiškai, nes > kitaip –negalima. Dauguma iš jūsų, kurie skaito šią knygą, šios minties > dar neįsisąmonino, jog vienintelis fizinio pasaulio dievas, kuriam verta > melstis – tai vanduo. Ryšiai tarp žmonių – tai ryšiai tarp vandens. Mes > visi turime daryti taip, kad niekas neterštų vandens, kad niekas jo > neeikvotų, neeksploatuotų. Vienas žmogus nieko nepadarys, tik kartu mes > padėsim vandeniui ir galiausiai – patys sau. > > KELI ŽODŽIAI APIE VANDENS KOKYBĘ. > Jis turi atitikti normas pagal šias pagrindines kategorijas: > - švara; > - mineralizacija; > - paviršiaus įtempimas; > - rūgščių-šarmų balansas (рН); > - oksidacijos- redukcijos potencialas (ORP); > - santykinis laidumas; > - struktūra; > - informacinė atmintis. > Iš to, ką kalbėjome prieš tai, mes sužinojome, kad svarbu palaikyti > rūgščių-šarmų balansą. Atėjo laikas išsiaiškinti (arba atsiminti), kas > tai yra - rūgščių-šarmų balansas. pH (potential of Hydrogen) skalė – > linija su žymom nuo 0 iki 14, kur nulis – rūgštis, o 14 – šarmas. Per > vidurį, atitinkamai, neutralus rodiklis – 7. > Pagrindinės gyvybinės terpės (kraujas, limfa, seilės, tarpląstelinis > skystis, smegeninis skystis ir kt.) turi silpnai > šarminę reakciją (7,4-7,5). Todėl ir vanduo turi būti bent jau > neutralus, o geriau silpnai šarminis. Pusiausvyros pasislinkimas į > sistemos užrūgštėjimą ir yra viena iš pagrindinių daugelio susirgimų > priežastis. > Otto Warburg (1883-1970), vokiečių biochemikas, daktaras ir fiziologas, > Nobelio premijos laureatas fiziologijos ir medicinos srityje (1931), > padarė atradimą, įrodęs, kad prie 7,4-7,5 (šarminė terpė) nesivysto > vėžinės ląstelės. > > Būkite sveiki!