2011.02.09 13:46, Ruta rašė:
> Nu pablai, ruoškis - ten paminėti du baisūs žodžiai - negyvas vanduo ir
> informacinė vandens atmintis :)
   Matyt, tauta jau "uzsigrudinusi", akmenimis nesimeto. ;)

  Straipsniuke yra baisi neteisybe: alus neuzskaitomas kaip gerimas.





>
>
>
> Am 09.02.2011 12:13, schrieb pablas:
>> Akademikės O. Butakovos paskaitos santrauka
>>
>> VANDENS STYGIAUS LIGOS
>> Ar galima pervertinti vandens reikšmę žmogui? Apie būtinybę gerti
>> vandenį mes pasakojame panašiai, geriausiu būdu, kurį galime sugalvoti:
>> ko negalima gerti, ką reikia gerti ir kaip gerti. Juk žmogui, kuris to
>> nedarė anksčiau, tai skamba neįtaigiai: jis nežino, kas jo laukia,
>> kokios gali būti pasekmės, jei jis gers ne tai, ko reikia organizmui.
>> Todėl aš jums papasakosiu apie kitą kelią, kuris prasideda nuo žmogaus
>> problemų. Juk tuomet, kai žmogus pamatys savo problemą, o mes sugebėsime
>> paaiškinti, jog problema dėl
>> dehidratacijos (arba užsiteršimo), tada kyla abipusis supratimas. Jei
>> jūs sugebėsite žmogui paaiškinti, kodėl jis turi vieną ar kitą problemą,
>> tuomet jūs galėsite visiškai tiksliai paaiškinti, kam jam reikalingas
>> vanduo. Kol jis nežino, nuo ko serga, būtinybės gerti vandenį jis
>> nesupranta.
>> VANDENS KIEKIS IR KOKYBĖ
>> Svarbus faktorius – vandens kiekis ir kokybė. Kas yra kiekis? Kiekis –
>> tai, kai vandens į organizmą patenka
>> nepakankamai tam, kad vyktų valymas, išplovimas, tirpinimas ir t.t. Tai
>> vadiname „vandens kiekio ligomis“ arba dehidratacijos ligomis. Antra
>> susirgimų grupė vadinama „vandens kokybės ligomis“. Vandens kokybės
>> ligos – tai visos parazitinės, bakterinės, grybelinės ir virusinės
>> ligos, kurios perduodamos su vandeniu. Pavyzdžiui, hepatitas A,
>> dezinterija, salmoneliozė, vidurių šiltinė ir net liamblijos, kurios
>> gyvena vandenyje.
>> Vadinasi, žmogus veikiamas 2 rizikos veiksnių. Pirma rizika – gauti
>> nebepakankamą vandens kiekį, antrasis – gauti nepakankamos kokybės
>> vandenį ir susirgti kokia nors sudėtinga liga, kartais net neaišku
>> kokia, perduodama per vandenį. Likusios ligos gali būti perduodamos
>> kitais trimis keliais: per maisto produktus, per orą ir per lytinius
>> kontaktus. Iš viso egzistuoja keturi perdavimo būdai: per kvėpavimo
>> takus, buitinis
>> kontaktinis, per produktus ir su vandeniu.
>>
>> SIMPTOMAI, SINDROMAI IR LIGOS
>> Ligos simptomai – tai jos pasireiškimas. Pavyzdžiui, troškulio jausmas
>> burnoje – tai ne liga, tai jos simptomas, konkrečiau, dehidratacijos
>> simptomas. Sindromai – tai simptomų kompleksai: trys, keturi, penki
>> simptomai. Liga – kai pastebima daug simptomų pasireiškimų ir mes galime
>> įvardyti ligą, nes aiškus sukėlėjas. Išvardinsiu visus iš eilės,
>> neskirstysiu, kur liga, kur simptomas, kur tiesiog sindromas. Bet
>> atminkite: simptomas – tai apsauga, liga – tai problema.
>> 1. Troškulio jausmas burnoje.
>> 2. Vidurių užkietėjimas, nereguliarus tuštinimasis.
>> 3. Padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.
>> Organizme nebūna padidėjusio rūgštingumo, būna sumažėjęs vandens kiekis.
>> Jei paimsite 100g vandens ir įdėsite 2g rūgšties, gausis 2-jų procentų
>> tirpalas. Bet jei jūs paimsite 50g vandens ir įdėsite 2 g rūgšties, tai
>> rūgštingumas bus žymiai didesnis. Tas pats ir skrandyje: nebūna rūgšties
>> daugiau nei reikia, būna vandens mažiau nei reikia, todėl rūgštingumas
>> padidėjęs. Todėl visi, kurie girdite: „Turiu padidėjusi skrandžio
>> rūgštingumą“, žinokite - taip nebūna. Jums būtina iškart pasakyti: „Tu
>> turi ne per daug rūgšties, organizmas negamina per daug rūgšties, - per
>> mažai vandens skrandžio sultyse. Gerk daug vandens ir turėsi normalų
>> skrandžio sulčių rūgštingumą.“
>> O sumažėjęs rūgštingumas atsiranda dėl ląstelių atrofijos. Organizme
>> atsiranda sumažėjęs rūgštingumas, kai ląstelės pavargsta gaminti rūgštį:
>> skrandis nuolat gamina rūgštį, o mes nuolat geriame karštą arbatą,
>> karštą sriubą, t.y. nuolat naikiname ląsteles ir jos nustoja daugintis.
>> Ir turime, kad nėra kam gaminti rūgštį.
>> 4. „Smėlis“ kepenyse.
>> 5. Tiršta tulžis. Visi tulžies apykaitos sutrikimai tokie, kaip
>> sutirštėjimas, smėlis, akmenys, – tai vandens trūkumas organizme, nes
>> tulžies sultys turi būti silpnos koncentracijos. Kai vandens mažai, ji
>> tampa labai koncentruota ir atsiranda nuosėdos. Jūs patys žinote, jei
>> tirpalas nėra labai koncentruotas, nuosėdos neatsiranda. Nuosėdos
>> atsiranda tik labai koncentruotame tirpale.
>> 6. Druskos, „smėlis inkstuose“. Parodo vandens trūkumą inkstuose.
>> 7. Sausa oda. Visos moterys skundžiasi: „Mano oda sausa“. Ir ką gi
>> rekomenduoja kosmetologas? Drėkinantį kremą! Bet tai nenaudinga! Panašūs
>> patarimai nepadeda dėl vienos paprastos priežasties. Įsivaizduokite medį
>> - beržą. Įsivaizduokite jo žievę. Kas yra žievė? Tai ląstelės , kurios
>> anksčiau buvo beržo viduje: jos gyveno, gyveno, gyveno, numirė,
>> atpleišėjo ir atšoko. Žievė nukrenta, o kitąmet atauga nauja žievė.
>> Lygiai taip pat žmogaus oda: ląstelės gyvena, gyvena, gyvena pasislenka
>> aukštyn, sluoksniuojasi, nusilupa. Kai kurių žmonių ląstelės turi daug
>> vandens ir todėl nesmarkiai slenka, o kai kurių turi mažai vandens ir
>> smarkiai lupasi, pleiskanoja. Todėl mirusių odos ląstelių, kaip ir senos
>> medžių žievės, atgal neprilipdysi. Jos jau numirė. Todėl drėkinančius
>> kremus galima naudoti staigiam efektui gauti: tiesiog dabar padengei
>> kremu ir, kol jis ant veido, jis drėkina: oda pabrinko ir įspūdis, kad
>> ji tapo minkštesnė. Kremas išdžiuvo (į vidų jis praktiškai neįsigeria) –
>> oda tapo tokia, kaip ir anksčiau. Todėl, jei moters oda sausa, sausi
>> plaukai, nagai trapūs, suskilinėję ir neelastingi – tai vandens trūkumas
>> organizme.
>> 8. Sąnarių traškėjimas, druskos sąnariuose, stuburo kremzlių ir diskų
>> deformacija ir skilimas, osteochondrozės, artrozės, artritai. Problemos
>> su stuburu ir sąnariais kyla dėl trijų priežasčių. Viena priežastis -
>> dehidratacija. Antra - bakterijos. Trečia – vitaminų, mineralų (sieros,
>> silicio), baltymų trūkumas.
>> 9. Užrūgštėjimo ligos.
>> 10. Cukrinis diabetas vyksta esant milžiniškam vandens trūkumui.
>> 11. Išeminė širdies liga.
>> 12. Kraujo sutirštėjimas.
>> 13. Aterosklerozė.
>> 14. Riebus, tirštas, klampus kraujas – vandens trūkumas.
>> 15. Bet kokios rūšies hemoglobino padidėjimas. Jei hemoglobinas didesnis
>> nei 130 – tai vandens trūkumo liga. Nes nei vienas organas negamina
>> hemoglobino daugiau, nei organizmui reikia. Paėmėte jūs, pavyzdžiui,
>> kraujo lašą – jame turi būti 10 dalių vandens ir 1 dalis eritrocitų. O
>> jame buvo ne 10, o 7 dalys vandens, gauname, kad eritrocitų daugiau, ir
>> sakome: „Jūsų labai geras hemoglobinas – 150“. Tai labai
>> blogas hemoglobinas. Tai rodo, kad visiškai nėra vandens.
>> 16. Katarakta. Lęšiuko dehidratacija – lęšiukas netenka vandens, tampa
>> standesnis ir žmogus apanka.
>> 17. Toliaregystė su metais. Visi nešiojantys akinius su + po 45 metų –
>> lęšiuko išdžiuvimas, jis sustorėjęs, vėliau gali atsirasti rimtų
>> regėjimo sutrikimų.
>> 18. Išeminis insultas. „Gryna“ dehidratacijos liga – kraujagyslių
>> spazmai d÷l to, kad mažai vandens ir susidaro
>> eritrocitų trombai.
>> 19. Sausas kosulys.
>> 20. Alergijos. Visoms alergijoms būdingas vandens trūkumas organizme.
>> Baltymų perteklius, fermentų ir vandens stoka – gleivės neištirpinamos
>> ir užlipdo smulkius nosies, bronchų, gerklų, gerklės limfinius takus.
>> 21. Visų rūšių mikrocirkuliacijos sutrikimai. Jei kraujas tirštas, jis
>> nepatenka į kapiliarus (pvz., tinklainės irimas
>> (retinopatija), kai žmogus apanka).
>> 22. Fermentopatija. Maistas virškinamas žarnyne šarminėje terpėje, kai
>> yra didelis kiekis vandens ir fermentų. Jei 8 terpė rūgšti ir vandens
>> mažai – maistas nesuvirškinamas, fermentai neišskiriami, ir atsiranda
>> fermentopatija.
>> 23. Bronchinė astma. Tirštos, klampios gleivės, užkemša limfinius
>> mazgus. Mes visuomet turime gleives
>> skystinti, kad jos galėtų pasišalinti per bronchus.
>> 24. Vyresnio amžiaus žmonių nervų sistemos sutrikimai. Senatvinė
>> silpnaprotystė – tai smegenų apnuodijimas ir dehidratacija. Alzhaimerio
>> liga – tai apsinuodijimas aliuminiu. O bendroji demencija – tai, kai
>> žmogus silpnas, suglebęs, guli, sunkiai šneka (žmogus silpsta) – tai
>> vadinama senatvine silpnaprotyste. Tai tikrų tikriausia dehidratacija,
>> aprūpinimo deguonimi sutrikimai.
>> 25. Depresija – užrūgštėjimas ir dehidratacija.
>> 26. Padidėjusi temperatūra.
>> 27. Visos intoksikacijos rūšys.
>> 28. Visi apsinuodijimai: ekologinis, cheminis ir kiti.
>> Vanduo – išsigelbėjimas nuo visų šių patologijų!
>>
>> VANDENS NETEKIMAS - LIGŲ PRIEŽASTIS
>> Pasižiūrėkite, kiek ligų išvardyta. Ir visos šios ligos susijusios su
>> vandens netekimu. Žinokite tai, kai pamatysite žmogų su šiomis
>> problemomis arba tiksliau, kai jis skųsis jomis. Juk jūs nepaklausite
>> žmogaus: „Ar jūs ne silpnaprotis? Greičiausiai jums papasakos: „Mano
>> giminaitis turi problemų“ – „O kokios problemos? – „Tai, kad negalime
>> vieno namuose palikti: čiaupo neužsuka, visko bijo... Tokiu atveju jūs
>> sakote: jūsų giminaičio susirgimas susijęs su trimis priežastimis: 1)
>> vandens sutrikimai; 2) mitybos sutrikimai; 3) intoksikacija.
>> Visos ligos susijusios su vandens ir maisto trūkumu, ir su
>> intoksikacija. Todėl jūs niekada neapsiriksite. Būtent išgirdę
>> išvardytas ligas jūs turite papasakoti apie vandenį. Juk jei jūs
>> kalbėsite bendrai, paprasčiausiai apie vandenį pasakosit:
>> „Klausyk, o ką tu geri?“ – „O nieko negeriu“ – „O! Tai aš tau tuoj pat
>> papasakosiu!“ Juk žmogus dar nežino, kas su juo atsitiks, jei jis negers
>> vandens. O jeigu jūs jo paklaus÷te: „Kokios tavo problemos?“ – „ Tai aš
>> praktiškai sveikas... Tik štai oda sausa, plaukai sausi, nagai
>> sluoksniuojasi... sąnariai traška“. Jūs galite
>> pasakyti: „Visos tavo problemos paaiškinamos viena priežastimi – tai
>> dehidratacija. Dėl to ir sąnariai traška, dėl to ir oda sausa, ir
>> plaukai sausi“. Visais kitais atvejais žmogui duodate sausą informaciją:
>> jūs pasakojate jam apie vandenį, apie koralines salas, apie
>> fizines-chemines vandens savybes. Kartais žmogui tai įdomu,
>> kartais – ne. Bet jei jūs suteikiate žmogui informaciją apie būtent jo
>> organizmą, juo labiau , jei jis pats jums įvardijo savo problemą, o jūs
>> jam tiesiog sakote: „Nori, aš tau padėsiu išspręsti tavo problemą?“,
>> žmogus jus išgirs, susidomės (juk kalbame apie jį, apie patį mylimiausią
>> ir brangiausią). Jei žmogus pasakys: „Nenoriu“, tai jis kvailys (jei jis
>> susiruošė mirti, nesiblaškys). Todėl, jei žmogus nori išgirsti,
>> papasakokite jam, kur jo problema, papasakokite, koks būna vanduo, kodėl
>> jis teka ir neteka, papasakokite, kad kraujas būna tirštas, jis sulimpa.
>> Tuomet žmogus tikrai susidomės vandeniu. Kai manęs klausia: „Mano
>> bobutei katarakta...“ , aš iškart atsakau: „Niekas nepadės – tai vandens
>> trūkumo liga“. Nepadės, kol žmogus nepradės gerti vandens, lašintis
>> vandenį, kol jo kraujas taps skystas. „Koks hemoglobinas?“ – „150“ –
>> „Tai žinoma! Ko gi tu nori? Ten akyje išvis nėra vandens“. O jei nėra
>> vandens – nėra ir deguonies. T.y., jūs turite iki galo suprasti, kokios
>> mūsų organizmo ligos susijusios su vandens netekimu. Šias ligas jūs
>> turite žinoti atmintinai. Bet jūs dar turite mokėti papasakoti žmogui
>> apie jas, juk jei jūs nemokate papasakoti apie ligas, tai suteikti
>> žmogui jūsų žinių nepavyks. Svarbu, kad jūs laisvai susigaudytumėte
>> šiuose klausimuose, o ne žvilgčiotumėte nuolat į popierius. Tokiu atveju
>> tik laiką prarasite, juk jūs turite tik 3-4 minutes, kad su žmogumi
>> pakalbėtumėte, kad jį
>> sudomintumėte.
>>
>> MIRTIES PRIEŽASTYS
>> Egzistuoja kelios mirties priežastys. Viena – visų svarbiausia. Mane
>> pakvietė į Novosibirską paskaityti paskaitos studentams tema: „Sveikas
>> gyvenimo būdas“. Aš nenorėjau šios paskaitos: nemėgstu pasakoti
>> gydytojams ir studentams, nes ir vieniems, ir kitiems išeikvoju daug
>> energijos. Aš mėgstu paskaitas suinteresuotiems žmonėms, kurie nori
>> padėti patys sau. Mes neturim jėgų įtikinėti tuos, kurie nenori.
>> Studentai
>> medikai – jauni, linksmi, jie galvoja, kad žino viską, nes mokėsi
>> septynerius metus, dabar eis ir visus išgydys. Bet nieko panašaus
>> neįvyksta. Kai vis tik aš atėjau į tą paskaitą, ten sėdėjo 2-3
>> specializacijų, penktas ir šeštas kursas – labai daug žmonių. Aš jiems
>> ir sakau: „Manes paprašė jums pravesti paskaitą, bet man visai nesinori.
>> Jus čia suvarė ir jums taip pat nesinori. Aš jus suprantu: jums norėtųsi
>> namo, o čia paskaita apie sveiką gyvenimo būdą. Padarykime taip: aš jums
>> užduosiu tris klausimus, ir jei jūs man į juos atsakysite, nukelsiu
>> prieš jus skrybėlę, neskaitysiu paskaitos ir visi taikiai
>> išsiskirstysime. Jei jūs neatsakysite į šiuos klausimus, aš pasakysiu,
>> kad jūs labai mažai žinote ir jums teks paklausyti tai, ką aš
>> papasakosiu“. Jie aišku iškart rėkti: „Gerai, gerai!“ „Tuomet atsakykite
>> į pirmą klausimą: kokia svarbiausia mirties priežastis?“ Studentai
>> pradėjo atsakinėti: „Infarktas!“, „Insultas!“, „Sustoja kvėpavimas!“,
>> „Kraujo netekimas!“ Taip, tai teisingos mirties priežastys gydytojo
>> požiūriu, juk rašoma: „Mirtis įvyko dėl kraujo praradimo“. Studentai
>> medikai vardijo man 100 mirties priežasčių. Aš jiems pasakiau, kad visa
>> tai teisinga ir kad jie visi teisūs, bet juk yra viena svarbiausia
>> mirties priežastis! Būtina kalbėti ne apie organizmo mirties priežastį,
>> o apie tai, kad organizmas miršta tada, kada numiršta ląstelė (smegenų,
>> širdies) ir t.t. Yra tik viena mirties priežastis –
>> deguonies nėra ilgiau nei 2 minutes. Nėra kitų mirties priežasčių. Jei
>> žmogui nukirto koją (pervažiavo tramvajus), jam išbėgo kraujas, nuo ko
>> jis žuvo? Kraujyje yra ištirpęs deguonis, kraujo liko mažai, mažai
>> deguonies, ir jei smegenims neužteko deguonies, smegenys mirė. Žmogus
>> gali gyventi be kojos, be rankos, be dviejų rankų, be dviejų kojų, bet
>> tik jei jo smegenims užtenka deguonies, jis gyvens. Kitas pavyzdys-žmogų
>> ištiko širdies infarktas, užsikimšo kraujagyslė: cholesterolis pateko ir
>> užkimšo... Ko nebepasiimam? Deguonies! Jei deguonį paleistume iš kitos
>> pusės, žmogus gyvens: jam išpjauna kraujagyslę, tiekia deguonį iš kitos
>> pusės – ląstelė gyvena. Tuoj jums pasakysiu nuostabų dalyką: egzistuoja
>> 3 elementai, kuriais remiasi gyvybė: 1) deguonis (кислород - Родина,
>> рождение, род, языческий бог Род); 2) vandenilis (водород);
>> 3) anglis (углерод). Štai šie trys elementai užtikrina žmogaus gyvybę.
>> Žmogus sudarytas iš vandenilio, deguonies ir anglies. Turime dar ozoną,
>> bet jis nėra pagrindinis elementas. Tačiau trys pagrindiniai elementai
>> užtikrina žmogaus gyvybę. Deguonis turi ląstelės vibracijos dažnį. Jis
>> suteikia ląstelei energiją
>> gyventi. Įsivaizduokite, kad tai - kamertonas. Jei patenka deguonis,
>> ląstelė žino, kaip jai susitraukinėti, siurbti, šalinti maisto medžiagas
>> arba nuodus. Kai tik deguonies negauna vieną minutę, ląstelė išsiderina.
>> Todėl mes galime gyventi be visko, net be meilės, bet be deguonies
>> ląstelė gali išgyventi ne ilgiau dviejų minučių, po dviejų minučių ji
>> miršta. Deguonis niekada nebūna kaip oras mūsų organizme, mes neturime
>> oro organizme. Mūsų organizme deguonis visada ištirpęs vandenyje. Todėl
>> deguonies trūkumas organizme visada atsiranda trūkstant vandens. Kai yra
>> vandens trūkumas, atsiranda užrūgštėjimas. T.y. netenkama deguonies ,
>> lieka tik rūgšti anglis. T.y. deguonies kiekis sumažėja, o anglies lieka
>> toks pats ir atsiranda užrūgštėjimas. Užrūgštėjimas veda į apnuodijimą.
>> O visa tai – intoksikacijos ligos. Kodėl žmogus miršta nuo gripo? Nes
>> atsiranda dehidratacija, vėliau užrūgštėjimas, vėliau – apnuodijimas,
>> smegenų intoksikacija ir
>> kvėpavimo centro blokavimas. Esant gripui nėra daugiau nuo ko numirti:
>> virusinė intoksikacija. Dar viena mirties priežastis dėl vandens
>> trūkumo: jei nėra vandens – nepatenka ir maistas (mineralai). Mineralai,
>> sujungti deguonies, vandenilio, azoto ir anglies, vadinami amino
>> rūgštimis. Tokios pagrindinės mirties
>> priežastys!
>>
>> DEHIDRATACIJOS PASEKMĖS
>> 12 konstantų apsprendžia žmogaus gyvenimą. Jei bet kuri konstanta
>> smarkiai pažeista, žmogus miršta. Jeigu spaudimas smarkiai sutrikęs –
>> žmogus miršta. Jeigu temperatūra smarkiai sutrikusi – žmogus numiršta.
>> Žiūrėkite, ką gauname. Jei vyksta dehidratacija, kas atsitinka? Iš
>> vienos pusės vyksta kraujo sutirštėjimas, o iš kitos – sumažėja šlapimo
>> kiekis. Dėl kraujo sutirštėjimo:
>> - didėja arterinis spaudimas,
>> - didėja širdies susitraukimų skaičius, kuris sukelia įkvėpimų skaičiaus
>> padidėjimą,
>> - didėja hemoglobinas,
>> - didėja cholesterolis, nes kraujas tampa tirštesnis, riebesnis.
>> Dėl sumažėjusio šlapimo kiekio:
>> - atsiranda užrūgštėjimas (mažėja pH),
>> - didėja bilirubino kiekis (jei mažai šlapimo, nevyksta valymas,
>> atsiranda apsinuodijimas ir anksčiau ar vėliau sutrinka bilirubino
>> procesas),
>> - didėja cukraus kiekis (nes cukrus neišplaunamas iš organizmo). Taip
>> pat vandens kiekio sumažėjimas organizme sukelia svorio augimą;
>> užrūgštėjimą ir tuomet organizme pradeda daugintis bakterijos, o tai
>> sukelia temperatūros ir leukocitų kiekio didėjimą. Tačiau, jei kiekvieną
>> dieną žmogus išgertų 2 litrus
>> vandens ir per tą pačią parą 1,5 litro šlapimo pašalintų, nei vienos iš
>> išvardytų problemų niekada neturėtų. Jei išgeriama 0,5 litro vandens ir
>> 1 litras sulčių iš parduotuvės, tai visa nemalonumų puokštė organizmui
>> bus užtikrinta (priežastis: rūgštingumas, pH). Jeigu jūs geriate ne
>> vandenį, o kitus skysčius (arbatą, kavą, kakavą), netenkate milžiniško
>> energijos kiekio. Spaudimo, įkvėpimų, širdies susitraukimų skaičiaus ir
>> hemoglobino padidėjimas, gresia siaubingu dalyku – hipoksija, t.y.
>> deguonies kiekio sumažėjimu. Ką sukelia šlapimo kiekio sumažėjimas?
>> Šlapimas tampa labiau koncentruotas ir įvyksta apsinuodijimas arba
>> intoksikacija. Tai reiškia, jei suvartojamas vandens kiekis (arba
>> pakeičiamas kitais skysčiais) mažesnis nei 2 litrai per parą, galiausiai
>> sukelia hipoksiją ir intoksikaciją. intoksikacija + hipoksija = mirtis
>> Todėl mirti galima greitai, jei išvis nustotume gerti vandenį: numirti
>> galime per 2 dienas. Mirti galima lėtai, jeigu po truputį mažinsime
>> išgeriamo vandens kiekį: viskas organizme tirštės, standės. Mirti galime
>> dar lėčiau, jei visą vandenį pakeisime į arbatą, kompotą, kakavą,
>> sultis. Organizmas šiuo atveju visai nieko nesupras: jis lyg ir gauna
>> skysčių, pakankamai skysčių, o inkstai neveikia, širdis dirba blogai,
>> visa energija kažkur pradingo (išeikvota, rūgštis paverčiant šarmais).
>> Tai gyvybinė konstanta, duota mums Dievo, bet ją mes pametėm: 1,5-2
>> litrai vandens per dieną:
>> - švaraus;
>> - skysto;
>> - struktūruoto (kad neeikvotume energijos);
>> - minkšto;
>> - su mineralais;
>> - negazuoto;
>> - skanaus (vanduo būtinai turi būti normalaus skonio, jei organinė
>> sudėtis pažeista, mes negalėsime išgerti tokio vandens. Todėl virintą
>> vandenį gerti sunku – jis be skonio.);
>> - šarminio (arba neutralaus). Šarminis vanduo – tai greitoji pagalba.
>> Neutralus vanduo irgi gerai. Tačiau dabar mes geriame rūgštų vandenį.
>> Dabar beveik visas vanduo nešvarus, rūgštus, negyvas. Jei ši konstanta
>> išlaikoma, tai organizmas gali atsilaikyti labai ilgai.
>>
>> VANDUO – UNIVERSALI PRIEMONĖ
>> Mes sakome: „Man stresas“. Organizmas sako: „Nieko baisaus“. Jeigu yra
>> vandens, adrenalinas pašalinamas su ašaromis, prakaitu ir šlapimu. Jei
>> vandens nėra, tai mes neturime kuo prakaituoti ir adrenalinas lieka
>> organizme. Todėl pirmoji pagalba streso metu – 0,5 litro karšto vandens.
>> Būtent karšto - 40°! Mes dažnai elgiamės klaidingai, streso metu
>> sakydami: „Pagerk vandens“, ir duodame kokio vandens? Šalto! Bet juk nuo
>> šalto vandens nesuprakaituosi! O reikia prakaituoti: atsivers
>> kraujagyslės, žmogus kaipmat išprakaituos (atsiminkite, nuo išgąsčio
>> žmogus pasidengia prakaitu, išgąsdintas šuo - nusišlapina). Jaučiate:
>> kažkas ne taip, stresas, jūs įsitempęs, pervargote - reikia išgerti
>> stiklinę arba pusę litro karšto vandens. Išprakaitavote - viskas
>> pradingo. Antraip teks verkti, daryti atsispaudimus ar dar kuo užsiimti,
>> kad suprakaituotumėte ir pašalintumėte adrenaliną. Dar mes skundžiamės,
>> kad maistas ekologiškai užterštas. Jei į organizmą patenka 2 litrai
>> švaraus vandens, koks bebūtų užterštas maistas, kiek į mus bepakliūtų
>> nuodų, per inkstus vis tiek viskas bus pašalinta. Tai reiškia vanduo yra
>> vienintelė apsauga nuo ekologiškai užteršto, negyvo maisto, nuo cheminio
>> maisto su actu, cukrumi ir rūgštimis. Mes sakome: „Mes geriame
>> skysčius“. Čia jau nieko nebepasakysi: jei žmogus kvailys, tai – visam
>> gyvenimui. Jis ir toliau gers kompotus, arbatą, kakavą, sultis, alų,
>> girą ir visą kitą. Jis ir sirgs toliau, ir gyvens jis vietoj 100 metų –
>> tik 57. Japonai seniai tai suprato: jie geria tik vandenį, ypač senesni
>> japonai. Daro jie tai ne todėl, kad jiems žinoma apie vandenį. Jie net
>> nesupranta, kad galima gerti kažką vietoj vandens. Todėl, kad tai
>> paprasta: nuėjai, įsipylei vandens, išgėrei. Kam išsigalvoti? Jūs niekur
>> nepamatysite senyvo japono , kuris gertų „Pepsi cola“ ar „Coca cola“.
>> Daugiausia – tai nedaug arbatos. O ką mūsų močiutės daro? Jau iš pat
>> ryto - arbata ir kava. Kas bevyktų organizme, kas mums beatsitiktų, mums
>> padeda vanduo. Jeigu gyvena helmintai, vienintelis būdas, kad jie ten
>> taip nekenktų, viską nuplauti. Jų galima atsikratyti (tam ir yra
>> antiparazitinės programos). Bet jei vaikas turi daug spalinukių, jos
>> nuolat kasdien nuodys jo organizmą. Todėl vaikas geria labai daug
>> vandens. Vaikai apskritai geria daug daugiau nei mes su jumis. Ir štai
>> kai vaikas dar kartą prieina prie mamos, norėdamas vandens, „protinga“
>> mamytė sako: „O kam tu gersi tuščią vandenį? Išgerk arbatos, kakavos
>> –čempionu tapsi. Tu geriau sulčių pagerk“.
>>
>> VANDENĮ REIKIAMYLĖTI
>> Rekomendacijos teisingos mitybos specialistams Sako: „Vyne – tiesa,
>> degtinėje – jėga, vandenyje – mikrobai“. Taip išeina, kad mes pametėme
>> dieviškąją esmę. Dieviškoji esmė – tai medžiaga „vanduo“. Su vandeniu
>> reikia gerai elgtis, vandenį reik mylėti, jį reikia dievinti, su juo
>> reikia kalbėtis, jo jokiu būdu negalima barti: jis viską įsimena, viską
>> girdi, viską jaučia – jis gyvas. Jokiu būdu su juo negalima elgtis
>> blogai. Vanduo jokiu būdu negali stovėti ten, kur įjungtas radijas, jis
>> nieko neturi girdėti, jokių garsų, neturi būti laikomas
>> šviesoje, vanduo visuomet slepiasi nuo šviesos. Jei nukirstume medį, po
>> kuriuo yra šaltinis, –šaltinis pradings: vandeniui būtinas šešėlis.
>> Vandeniui reikalinga ramybė. Vandeniui reikalinga švari, vėsi vieta,
>> vanduo nemėgsta karštų saulės spindulių. Jis turi būt supiltas į patį
>> geriausią indą. Mes naudojame
>> trilitrinius stiklainius – tai nepagarba vandeniui. O visas krištolas
>> stovi mūsų spintoje. Ko jis ten laukia? Niekur nemačiau, kad vandenį iš
>> krištolo gertų. Dažniausiai tai trilitrinis stiklainis virtuvėje. Be to,
>> vanduo nemėgsta geležies, vanduo mėgsta stiklą. Todėl vandeniui reikia
>> išskirti pačią garbingiausią vietą virtuvėje, jis turi būti supiltas į
>> patį geriausią indą. Ant jo turi būti užmesta pati gražiausia servetėlė,
>> nes vanduo turi kvėpuoti, jo
>> negalima uždaryti. Su vandeniu reikia elgtis kaip su ikona, nes, jei
>> elgiamės kitraip mes visi įrodome, kad nemylime vandens. Kai mes
>> garinamės pirtyje ar prausiamės vonioje, mes eikvojame 300 litrų geriamo
>> vandens. To negalima daryti. Iš 6 milijardų Žemės gyventojų, 4
>> milijardai neturi priėjimo prie vandens. O mes su jumis gyvenam kaip
>> „buržujai“: mes įjungėme vandenį, palikome ir nuėjome. Mes vieną
>> rankšluostį skalbiame 10 litrų vandens. O tai – neleistina, mus už tai
>> nubaus ir labai smarkiai. O jei kiekvienas iš mūsų maudymosi metu ne 300
>> litrų eikvos, o 50 litrų, įsivaizduojate, kiek vandens galime sutaupyti?
>> Pagalvokite apie tai. Tai svarbu! Svarbiausia, kad tai jūs įstengtum÷te
>> perduoti vaikams. Įsivaizduokite: rytoj jūs atsibusite, o iš čiaupo nė
>> lašo vandens. Ką jūs darysite? Tai reiškia, kad poryt įvyks mirtis. Visi
>> žino švarų Baikalo ežerą. Ten pastatė gamyklą, kuri anksčiau gamino
>> detales raketoms, dabar gamina tualetinį popierių. O tai pats
>> didžiausias ežeras pasaulyje. Vanduo kada nors mums atkeršys. Mes
>> nuvedame kanalizacijas į upes. Jos apsivalo, bet to nebepakanka.
>> Svarbiausia – mes nemylime vandens. O jei nemylime, tai visa nemeilė
>> mums ir grįžta per vandenį triskart stipriau. Gyvybė užsimezgė vandenyje
>> ir gyvybė be vandens neįmanoma. Gyvybė – tai ir yra vanduo. Žmogus sako:
>> „Aš mėgstu kavą, kakavą. Aš nemėgstu paprasto vandens.“ 80% žmonių jums
>> pasakys : „Aš nemėgstu gerti paprasto vandens.“ Jūs turite patys savęs
>> paklausti: „O aš ar mėgstu paprastą vandenį? Ar aš geriu, nes mane
>> prigąsdino? Ar geriu, nes iš to
>> uždirbu pinigus?“ Reikia išmokti mylėti vandenį, kol neišmoksite su juo
>> kalbėti, prašyti, „uždėti“ maldą (tai galima padaryti bet kokiais
>> žodžiais, jeigu žodžiai eina iš širdies, vanduo priima visas
>> vibracijas), reikia išmokti valyti, saugoti, taupyti vandenį. Reikia
>> išmokti apie tai pasakoti. Jei jūs su vandeniu elgsitės pagarbiai, tai
>> visi, kurie su jumis bendrauja (ypatingai jūsų vaikai, jūsų anūkai, jūsų
>> t÷vai), elgsis su vandeniu lygiai taip pat. Jūsų požiūris dubliuojamas.
>> Jūs – profesionalai, jūs užsiimate vandens pardavimu (iš esmės miltelių,
>> kuriuos meta į vandenį). Susimąstykite, ar skiriate tam savo energiją?
>> Kai jūs tik pradėsite skirti tam savo energiją, jums viskas susitvarkys.
>> Nes žmogus, kuris nemyli savo veiklos... o mūsų veikloje svarbiausias
>> produktas – tai vanduo. Jei jums kažkas nesiseka šioje veikloje,
>> patikrinkite, kiek jūs ta veikla tikite. Jei žmogų verčia daryti tai,
>> kuo jis netiki, jam niekas nesigaus. Energija neina. Štai jūs sakote:
>> „Pagerk vandens ir viskas bus gerai“. O žmogus jums netiki – rezultato
>> nėra. Manęs dažnai klausia:
>> „Kodėl visada padeda, kai jūs gydote vandeniu?“ Aš kaskart atsakau: „Nes
>> aš gydau ne vandeniu, aš gydau savimi“. Aš tiksliai žinau, kas gali
>> padėti, nes aš 25 metus ėjau į tai. Ir man reikėjo 15 metų leisti
>> vandenį į veną, kad suprasčiau: „O kam reikia vandenį leisti į veną, jei
>> vandenį reikia gerti!“ Iš pradžių per prievartą, vėliau savanoriškai –
>> per prievartą, vėliau sąmoningai, o vėliau – tiesiog automatiškai, nes
>> kitaip –negalima. Dauguma iš jūsų, kurie skaito šią knygą, šios minties
>> dar neįsisąmonino, jog vienintelis fizinio pasaulio dievas, kuriam verta
>> melstis – tai vanduo. Ryšiai tarp žmonių – tai ryšiai tarp vandens. Mes
>> visi turime daryti taip, kad niekas neterštų vandens, kad niekas jo
>> neeikvotų, neeksploatuotų. Vienas žmogus nieko nepadarys, tik kartu mes
>> padėsim vandeniui ir galiausiai – patys sau.
>>
>> KELI ŽODŽIAI APIE VANDENS KOKYBĘ.
>> Jis turi atitikti normas pagal šias pagrindines kategorijas:
>> - švara;
>> - mineralizacija;
>> - paviršiaus įtempimas;
>> - rūgščių-šarmų balansas (рН);
>> - oksidacijos- redukcijos potencialas (ORP);
>> - santykinis laidumas;
>> - struktūra;
>> - informacinė atmintis.
>> Iš to, ką kalbėjome prieš tai, mes sužinojome, kad svarbu palaikyti
>> rūgščių-šarmų balansą. Atėjo laikas išsiaiškinti (arba atsiminti), kas
>> tai yra - rūgščių-šarmų balansas. pH (potential of Hydrogen) skalė –
>> linija su žymom nuo 0 iki 14, kur nulis – rūgštis, o 14 – šarmas. Per
>> vidurį, atitinkamai, neutralus rodiklis – 7.
>> Pagrindinės gyvybinės terpės (kraujas, limfa, seilės, tarpląstelinis
>> skystis, smegeninis skystis ir kt.) turi silpnai
>> šarminę reakciją (7,4-7,5). Todėl ir vanduo turi būti bent jau
>> neutralus, o geriau silpnai šarminis. Pusiausvyros pasislinkimas į
>> sistemos užrūgštėjimą ir yra viena iš pagrindinių daugelio susirgimų
>> priežastis.
>> Otto Warburg (1883-1970), vokiečių biochemikas, daktaras ir fiziologas,
>> Nobelio premijos laureatas fiziologijos ir medicinos srityje (1931),
>> padarė atradimą, įrodęs, kad prie 7,4-7,5 (šarminė terpė) nesivysto
>> vėžinės ląstelės.
>>
>> Būkite sveiki!
>