Man štai kas neaišku:
Na, išsigryninu aš tą vandenį, išfiltruoju, distiliuoju, nelieka  jame nei 
vienos ten geležies molekulės, bakterijų beigi kitų zarazų, geriu tyrą kaip 
krištolą.

Paskui užvalgau kažko - valgyt gi kada nors reikia - ir įsivaizduoju, kaip 
skrandyje ar toliau tas krištolinis vanduo virsta tikru marmalu. Juk iš 
duonos, dešros ar agurko neiškrapštysi kiekvienos kenkėjiškos molekulės, o 
viskas tuo pačiu keliu eina į kūną. Tai kokia prasmė jį filtruoti ar negerti 
sulčių?

Kur logika?








"pablas" <pablas112@gmail.com> wrote in message 
news:iitssr$psc$1@trimpas.omnitel.net...
> Akademikės O. Butakovos paskaitos santrauka
>
> VANDENS STYGIAUS LIGOS
>