Ką čia komentuoti - žmogus perskaitė apie pigmentus ir viską suvertė jų metabolizmui. Perskaitys apie kitas molekules ir ląstelės ar organizmo procesus - sukurs dar kokį šimtą-kitą teorijų. O senstame dėl to, kad gyvename, nenori pasenti - negyvenk. Tikrai ne visos ligos dėl senėjimo; genus ir baltymus pažeidžia ne vien fotonai (tiesą sakant, jie aktualūs tik labai mažai organizmo ląstelių daliai); fotosintezė - pakankamai aiškus ir tikslus terminas, todėl tai pigmentų biosintezei galėjo sugalvoti kokį kitą terminą ir t.t. 2011.06.01 17:14, MaRiUs rašė: > Jei visiskai nera ka veikt ir norit uzsukt smegenis - sitas straipsnis > jums..... > > > Kodėl mes senstame? > parašė HomoSanitus, 2011 m. Gegužės 30 j., 08:07 > > Žmogaus gyvenimo biologinė esmė – ląstelių branduolių biologinės > apsaugos nuo šviesos ir oro formavimas. > > Šviesa pavojinga tuo, kad jos fotonai gali pažeisti mūsų ląstelių genus, > ko pasekoje galime mirti... > > Oro deguonis pavojingas tuo, kad sudegina (oksiduoja) mūsų ląsteles, nuo > ko irgi galime mirti. > > > > Šviesa ir oras mums yra pavojingi! > > Mūsų gimtoji terpė – motinos įsčių tamsa ir jų vanduo. > > Žmogaus embrionas jose apsaugotas beveik nuo visų žemės atmosferos > faktorių. > > > > Tik natūralus gama spinduliavimas patenka į motinos įsčias. Tik Žemės > natūralaus radioaktyvaus fono gama fotonai sugeba prasiskverbti į > motinos įsčias, bet ir jų įtaka motinos kūno ir vaisiaus vandenų yra > susilpninta. > > > > Tamsa ir vanduo - mūsų gimtoji terpė, oras ir šviesa - svetimi mums. > > > > Gimęs žmogus patenka iš tamsos ir vandens į orą ir šviesą. Po gimimo tai > pats didžiausias stresas organizmui jo visame gyvenime! Tokiu būdu > naujagimis nebetenka apsaugos. > > > > Kaip išgyventi?! > > > > Tikriausiai tam reikia išlaikyti vandenį ir tamsą ląstelėms. Todėl > naujagimis pradeda kurti apsaugą prieš orą ir šviesą. Jo organizmas > ląstelėse pradeda spalvotų pigmentų biosintezę. Šie pigmentai sugeria, > atspindi ir praleidžia šviesos fotonus. Jie veikia maždaug kaip filtrai > fotoaparato objektyvui. Sugerdami ir atspindėdami šviesos fotonus, jie > apsaugo ląstelės branduolį nuo fotonų. > > > > Pavadinkime šių pigmentų biosintezę fotosinteze. Spalvotieji pigmentai > skirstomi į kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentus. Tai labai svarbu. Savo > molekulės sudėtyje kiekvienas kvėpavimo pigmentas turi rožinį hemą. > Būtent hemas susijungia su deguonimi (elektronu), todėl mes kvėpuojame > ir gyvename. > > Tokiu būdu spalvotieji kvėpavimo pigmentai mus gina nuo šviesos ir > deguonies. Spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė yra mūsų gyvenimo esmė. > > > > Nepakankama spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė – biologinė mūsų > mirties esmė. > > > > Kaip tai vyksta? > > > > Rožinis hemas gyvena gyvena tik 60-120 parų. Jis sudega ir virsta į > žalią pigmentą, kuris vadinamas biliverdinu. Biliverdinas atlieka > ląstelių ir organizmo absoliučiai juodo kūno vaidmenį, todėl, kad jis > sugeria matomus, ultravioletinius ir infraraudonuosius fotonus. > Biliverdinas puikiai gina mus nuo šviesos. Bet jis nemoka kvėpuoti. > Sugerdamas šviesą, biliverdinas yra kliūtis spinduliams ir todėl > sumažina spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezės procesą, kurie dar > vadinami kvėpavimo fermentais. Biliverdinas – žaliasis mirties ekranas > ir spyna šviesai bei spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezei. Šiaip mes > galėtume numirti per 120 parų po gimimo - per tiek laiko sudega į > biliverdiną pats ilgiausiai gyvenantis hemas. > > > > Bet ląstelės turi raktą šiai spynai! Kas tai per raktas? > > > > Raktas – tai vandenilio protonas! Du protonai susijungia su biliverdino > molekule ir paverčia šią molekulę kito pigmento molekule. Jo pavadinimas > – raudonas bilirubinas. Palikdamas ląstelę, bilirubinas tampa kraujo > pigmentu. O ląstelėje – tai jau ne absoliučiai juodas kūnas. Ir > fotosintezė prasideda iš naujo! > > Bet bilirubinas irgi negali kvėpuoti ... > > > > Tai ne bėda, nes kepenys išgaudo bilirubiną iš kraujo ir išskiria jį > kartu su tulžimi į žarnyną. Ryte einame į tualetą ir absoliučiai juodas > kūnas su ekskrementais palieka mūsų organizmą. > > > > Vienok protonų gamybai ląstelėms reikia vandens, nes viena gliukozės > molekulė ir šešios molekulės vandens duoda 24 protonus. Šis procesas > vadinamas biologine oksidacija. Iš to seka, kad mūsų organizmas naudoja > vandenį protonams gaminti žalio mirties ekrano naikinimui ir spalvotų > kvėpavimo fermentų atstatymui. Paprasčiau – mes naudojame savo organizmo > vandenį, kad gyventume. Naujagimio berniuko kūne yra 86,8% vandens, > vaiko – 71%, jauno vyro – 61%, ir 81- rių metų amžiaus vyro kūne - tik > 49,8%. > > > > Kur gi dingsta vanduo? Vanduo sunaudojamas protonų gamybai. Iš vienos > pusės tai gerai, nes mes dėl to gyvename, iš kitos blogai – mes > senstame. Kaip tai vyksta? Kodėl mes senstame? > > > > Ląstelės vanduo naudojamas protonų gamybai, kas sukelia vandens stygių > joje. Tai yra ląstelės membranos raukšlėjimosi priežastis, ko pasėkoje > ląstelė negali atlikti savo biologinių funkcijų. Štai kaip mes > susergame. Raukšlėjasi ląstelės, raukšlėjamės ir mes. > > > > Išvados: > > > > 1.Vandenilio protonas pašalina iš ląstelės absoliučiai juodą kūną ir > atstato spalvotų kvėpavimo fermentų fotosintezę. > > 2. Organizmo vandens eikvojimas protonų gamybai – mūsų senėjimo priežastis. > > 3. Žmogus turi tik vieną ligą ir jos pavadinimas „senėjimas“ , o visos > kitos ligos tik senėjimo kaukės. > > 4. Spalvoti pigmentai skirstomi į dvi grupes. Pirmoji grupė – kvėpavimo > pigmentai, pavyzdžiui, ląsteliniai kvėpavimo pigmentai, kraujo > hemoglobinas, raumenų hemoglobinas. Antroji grupė – tai ne kvėpavimo > pigmentai. Biliverdinas, bilirubinas, odos melaninas ir kiti. > > > > > > Pagrindinė išvada: > > > > Organizmo vandens sunaudojimas protonų gamybai – pagrindinė mūsų > senėjimo ir ligų priežastis. Vaikų organizme daugiau kvėpavimo pigmentų, > nei ne kvėpavimo. Suaugusiųjų – po lygiai. Senų žmonių – daugiau ne > kvėpavimo pigmentų, o mažiau kvėpavimo. > > Nemirtingumas – kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentų pusiausvyra > organizme. Jos galima siekti leidžiant natūraliai šviesai patekti į > kūną, vartojant protonus iš išorės, vartojant tinkamą maistą ir vandenį, > užsiimant fizine veikla ir adekvačiai reaguojant į išorinius dirgilkius > ir nesukeliant organizme ilgalaikių stresų.