Na, tai japonai ir taip bene ilgiausiai gyvena, o radiacijos jie paragavę. Po Fukušimos, žiūrėk, atsiras ir visai nemirštančių... On 2011.06.03 18:23, MaRiUs wrote: > Nu patiunint fukushimoj galima greitai, ir genus ir hormonus, ka tik > nori... :) > > 2011.06.02 15:18, RaR rašė: >> Tai gal vonioje ar baseine gyventi? Nei vandens, nei kažko kito >> dirbtinai į organizmą nepripumpuosi, o jei pripumpuosi, nieko gero iš to >> nebus. >> >> Jei nori keisti organizmo funkcionavimą, reikia "tiuninti" genus >> (ilgalaikis efektas) arba hormonus, baltymus ir t.t. (trumpalaikis >> efektas). >> >> >> >> >> 2011.06.02 14:13, MaRiUs rašė: >>> gal sakau i senatve reikia vandens implantus kokius ididet ka vandens % >>> kune butu kaip kudikio ... :) >>> >>> 2011.06.02 10:33, RaR rašė: >>>> Ką čia komentuoti - žmogus perskaitė apie pigmentus ir viską suvertė jų >>>> metabolizmui. Perskaitys apie kitas molekules ir ląstelės ar organizmo >>>> procesus - sukurs dar kokį šimtą-kitą teorijų. >>>> >>>> O senstame dėl to, kad gyvename, nenori pasenti - negyvenk. Tikrai ne >>>> visos ligos dėl senėjimo; genus ir baltymus pažeidžia ne vien fotonai >>>> (tiesą sakant, jie aktualūs tik labai mažai organizmo ląstelių daliai); >>>> fotosintezė - pakankamai aiškus ir tikslus terminas, todėl tai pigmentų >>>> biosintezei galėjo sugalvoti kokį kitą terminą ir t.t. >>>> >>>> >>>> >>>> 2011.06.01 17:14, MaRiUs rašė: >>>>> Jei visiskai nera ka veikt ir norit uzsukt smegenis - sitas straipsnis >>>>> jums..... >>>>> >>>>> >>>>> Kodėl mes senstame? >>>>> parašė HomoSanitus, 2011 m. Gegužės 30 j., 08:07 >>>>> >>>>> Žmogaus gyvenimo biologinė esmė – ląstelių branduolių biologinės >>>>> apsaugos nuo šviesos ir oro formavimas. >>>>> >>>>> Šviesa pavojinga tuo, kad jos fotonai gali pažeisti mūsų ląstelių >>>>> genus, >>>>> ko pasekoje galime mirti... >>>>> >>>>> Oro deguonis pavojingas tuo, kad sudegina (oksiduoja) mūsų ląsteles, >>>>> nuo >>>>> ko irgi galime mirti. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Šviesa ir oras mums yra pavojingi! >>>>> >>>>> Mūsų gimtoji terpė – motinos įsčių tamsa ir jų vanduo. >>>>> >>>>> Žmogaus embrionas jose apsaugotas beveik nuo visų žemės atmosferos >>>>> faktorių. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Tik natūralus gama spinduliavimas patenka į motinos įsčias. Tik Žemės >>>>> natūralaus radioaktyvaus fono gama fotonai sugeba prasiskverbti į >>>>> motinos įsčias, bet ir jų įtaka motinos kūno ir vaisiaus vandenų yra >>>>> susilpninta. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Tamsa ir vanduo - mūsų gimtoji terpė, oras ir šviesa - svetimi mums. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Gimęs žmogus patenka iš tamsos ir vandens į orą ir šviesą. Po gimimo >>>>> tai >>>>> pats didžiausias stresas organizmui jo visame gyvenime! Tokiu būdu >>>>> naujagimis nebetenka apsaugos. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Kaip išgyventi?! >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Tikriausiai tam reikia išlaikyti vandenį ir tamsą ląstelėms. Todėl >>>>> naujagimis pradeda kurti apsaugą prieš orą ir šviesą. Jo organizmas >>>>> ląstelėse pradeda spalvotų pigmentų biosintezę. Šie pigmentai sugeria, >>>>> atspindi ir praleidžia šviesos fotonus. Jie veikia maždaug kaip >>>>> filtrai >>>>> fotoaparato objektyvui. Sugerdami ir atspindėdami šviesos fotonus, jie >>>>> apsaugo ląstelės branduolį nuo fotonų. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Pavadinkime šių pigmentų biosintezę fotosinteze. Spalvotieji pigmentai >>>>> skirstomi į kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentus. Tai labai svarbu. >>>>> Savo >>>>> molekulės sudėtyje kiekvienas kvėpavimo pigmentas turi rožinį hemą. >>>>> Būtent hemas susijungia su deguonimi (elektronu), todėl mes kvėpuojame >>>>> ir gyvename. >>>>> >>>>> Tokiu būdu spalvotieji kvėpavimo pigmentai mus gina nuo šviesos ir >>>>> deguonies. Spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė yra mūsų gyvenimo >>>>> esmė. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Nepakankama spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė – biologinė mūsų >>>>> mirties esmė. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Kaip tai vyksta? >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Rožinis hemas gyvena gyvena tik 60-120 parų. Jis sudega ir virsta į >>>>> žalią pigmentą, kuris vadinamas biliverdinu. Biliverdinas atlieka >>>>> ląstelių ir organizmo absoliučiai juodo kūno vaidmenį, todėl, kad jis >>>>> sugeria matomus, ultravioletinius ir infraraudonuosius fotonus. >>>>> Biliverdinas puikiai gina mus nuo šviesos. Bet jis nemoka kvėpuoti. >>>>> Sugerdamas šviesą, biliverdinas yra kliūtis spinduliams ir todėl >>>>> sumažina spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezės procesą, kurie dar >>>>> vadinami kvėpavimo fermentais. Biliverdinas – žaliasis mirties ekranas >>>>> ir spyna šviesai bei spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezei. Šiaip >>>>> mes >>>>> galėtume numirti per 120 parų po gimimo - per tiek laiko sudega į >>>>> biliverdiną pats ilgiausiai gyvenantis hemas. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Bet ląstelės turi raktą šiai spynai! Kas tai per raktas? >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Raktas – tai vandenilio protonas! Du protonai susijungia su >>>>> biliverdino >>>>> molekule ir paverčia šią molekulę kito pigmento molekule. Jo >>>>> pavadinimas >>>>> – raudonas bilirubinas. Palikdamas ląstelę, bilirubinas tampa kraujo >>>>> pigmentu. O ląstelėje – tai jau ne absoliučiai juodas kūnas. Ir >>>>> fotosintezė prasideda iš naujo! >>>>> >>>>> Bet bilirubinas irgi negali kvėpuoti ... >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Tai ne bėda, nes kepenys išgaudo bilirubiną iš kraujo ir išskiria jį >>>>> kartu su tulžimi į žarnyną. Ryte einame į tualetą ir absoliučiai >>>>> juodas >>>>> kūnas su ekskrementais palieka mūsų organizmą. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Vienok protonų gamybai ląstelėms reikia vandens, nes viena gliukozės >>>>> molekulė ir šešios molekulės vandens duoda 24 protonus. Šis procesas >>>>> vadinamas biologine oksidacija. Iš to seka, kad mūsų organizmas >>>>> naudoja >>>>> vandenį protonams gaminti žalio mirties ekrano naikinimui ir spalvotų >>>>> kvėpavimo fermentų atstatymui. Paprasčiau – mes naudojame savo >>>>> organizmo >>>>> vandenį, kad gyventume. Naujagimio berniuko kūne yra 86,8% vandens, >>>>> vaiko – 71%, jauno vyro – 61%, ir 81- rių metų amžiaus vyro kūne - tik >>>>> 49,8%. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Kur gi dingsta vanduo? Vanduo sunaudojamas protonų gamybai. Iš vienos >>>>> pusės tai gerai, nes mes dėl to gyvename, iš kitos blogai – mes >>>>> senstame. Kaip tai vyksta? Kodėl mes senstame? >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Ląstelės vanduo naudojamas protonų gamybai, kas sukelia vandens stygių >>>>> joje. Tai yra ląstelės membranos raukšlėjimosi priežastis, ko pasėkoje >>>>> ląstelė negali atlikti savo biologinių funkcijų. Štai kaip mes >>>>> susergame. Raukšlėjasi ląstelės, raukšlėjamės ir mes. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Išvados: >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> 1.Vandenilio protonas pašalina iš ląstelės absoliučiai juodą kūną ir >>>>> atstato spalvotų kvėpavimo fermentų fotosintezę. >>>>> >>>>> 2. Organizmo vandens eikvojimas protonų gamybai – mūsų senėjimo >>>>> priežastis. >>>>> >>>>> 3. Žmogus turi tik vieną ligą ir jos pavadinimas „senėjimas“ , o visos >>>>> kitos ligos tik senėjimo kaukės. >>>>> >>>>> 4. Spalvoti pigmentai skirstomi į dvi grupes. Pirmoji grupė – >>>>> kvėpavimo >>>>> pigmentai, pavyzdžiui, ląsteliniai kvėpavimo pigmentai, kraujo >>>>> hemoglobinas, raumenų hemoglobinas. Antroji grupė – tai ne kvėpavimo >>>>> pigmentai. Biliverdinas, bilirubinas, odos melaninas ir kiti. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Pagrindinė išvada: >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> Organizmo vandens sunaudojimas protonų gamybai – pagrindinė mūsų >>>>> senėjimo ir ligų priežastis. Vaikų organizme daugiau kvėpavimo >>>>> pigmentų, >>>>> nei ne kvėpavimo. Suaugusiųjų – po lygiai. Senų žmonių – daugiau ne >>>>> kvėpavimo pigmentų, o mažiau kvėpavimo. >>>>> >>>>> Nemirtingumas – kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentų pusiausvyra >>>>> organizme. Jos galima siekti leidžiant natūraliai šviesai patekti į >>>>> kūną, vartojant protonus iš išorės, vartojant tinkamą maistą ir >>>>> vandenį, >>>>> užsiimant fizine veikla ir adekvačiai reaguojant į išorinius >>>>> dirgilkius >>>>> ir nesukeliant organizme ilgalaikių stresų. >>>> >>> >> >