Tik ne "ten", o "čia". Iš Ramiojo vandenyno visi valgom ;)

2011.06.06 09:54, RaR rašė:
> Dabar iš viso nebeaišku ką ten valgys, daliai žuvų ichtiologai turės
> sugalvoti pavadinimus.
>
>
>
>
>
> 2011.06.05 17:55, MaRiUs rašė:
>> tai cia gal del to ka delfinus valgo...
>>
>> 2011.06.05 17:24, RaR rašė:
>>> Na, tai japonai ir taip bene ilgiausiai gyvena, o radiacijos jie
>>> paragavę. Po Fukušimos, žiūrėk, atsiras ir visai nemirštančių...
>>>
>>>
>>>
>>> On 2011.06.03 18:23, MaRiUs wrote:
>>>> Nu patiunint fukushimoj galima greitai, ir genus ir hormonus, ka tik
>>>> nori... :)
>>>>
>>>> 2011.06.02 15:18, RaR rašė:
>>>>> Tai gal vonioje ar baseine gyventi? Nei vandens, nei kažko kito
>>>>> dirbtinai į organizmą nepripumpuosi, o jei pripumpuosi, nieko gero
>>>>> iš to
>>>>> nebus.
>>>>>
>>>>> Jei nori keisti organizmo funkcionavimą, reikia "tiuninti" genus
>>>>> (ilgalaikis efektas) arba hormonus, baltymus ir t.t. (trumpalaikis
>>>>> efektas).
>>>>>
>>>>>
>>>>>
>>>>>
>>>>> 2011.06.02 14:13, MaRiUs rašė:
>>>>>> gal sakau i senatve reikia vandens implantus kokius ididet ka
>>>>>> vandens %
>>>>>> kune butu kaip kudikio ... :)
>>>>>>
>>>>>> 2011.06.02 10:33, RaR rašė:
>>>>>>> Ką čia komentuoti - žmogus perskaitė apie pigmentus ir viską
>>>>>>> suvertė jų
>>>>>>> metabolizmui. Perskaitys apie kitas molekules ir ląstelės ar
>>>>>>> organizmo
>>>>>>> procesus - sukurs dar kokį šimtą-kitą teorijų.
>>>>>>>
>>>>>>> O senstame dėl to, kad gyvename, nenori pasenti - negyvenk.
>>>>>>> Tikrai ne
>>>>>>> visos ligos dėl senėjimo; genus ir baltymus pažeidžia ne vien
>>>>>>> fotonai
>>>>>>> (tiesą sakant, jie aktualūs tik labai mažai organizmo ląstelių
>>>>>>> daliai);
>>>>>>> fotosintezė - pakankamai aiškus ir tikslus terminas, todėl tai
>>>>>>> pigmentų
>>>>>>> biosintezei galėjo sugalvoti kokį kitą terminą ir t.t.
>>>>>>>
>>>>>>>
>>>>>>>
>>>>>>> 2011.06.01 17:14, MaRiUs rašė:
>>>>>>>> Jei visiskai nera ka veikt ir norit uzsukt smegenis - sitas
>>>>>>>> straipsnis
>>>>>>>> jums.....
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Kodėl mes senstame?
>>>>>>>> parašė HomoSanitus, 2011 m. Gegužės 30 j., 08:07
>>>>>>>>
>>>>>>>> Žmogaus gyvenimo biologinė esmė – ląstelių branduolių biologinės
>>>>>>>> apsaugos nuo šviesos ir oro formavimas.
>>>>>>>>
>>>>>>>> Šviesa pavojinga tuo, kad jos fotonai gali pažeisti mūsų ląstelių
>>>>>>>> genus,
>>>>>>>> ko pasekoje galime mirti...
>>>>>>>>
>>>>>>>> Oro deguonis pavojingas tuo, kad sudegina (oksiduoja) mūsų
>>>>>>>> ląsteles,
>>>>>>>> nuo
>>>>>>>> ko irgi galime mirti.
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Šviesa ir oras mums yra pavojingi!
>>>>>>>>
>>>>>>>> Mūsų gimtoji terpė – motinos įsčių tamsa ir jų vanduo.
>>>>>>>>
>>>>>>>> Žmogaus embrionas jose apsaugotas beveik nuo visų žemės atmosferos
>>>>>>>> faktorių.
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Tik natūralus gama spinduliavimas patenka į motinos įsčias. Tik
>>>>>>>> Žemės
>>>>>>>> natūralaus radioaktyvaus fono gama fotonai sugeba prasiskverbti į
>>>>>>>> motinos įsčias, bet ir jų įtaka motinos kūno ir vaisiaus vandenų
>>>>>>>> yra
>>>>>>>> susilpninta.
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Tamsa ir vanduo - mūsų gimtoji terpė, oras ir šviesa - svetimi
>>>>>>>> mums.
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Gimęs žmogus patenka iš tamsos ir vandens į orą ir šviesą. Po
>>>>>>>> gimimo
>>>>>>>> tai
>>>>>>>> pats didžiausias stresas organizmui jo visame gyvenime! Tokiu būdu
>>>>>>>> naujagimis nebetenka apsaugos.
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Kaip išgyventi?!
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Tikriausiai tam reikia išlaikyti vandenį ir tamsą ląstelėms. Todėl
>>>>>>>> naujagimis pradeda kurti apsaugą prieš orą ir šviesą. Jo organizmas
>>>>>>>> ląstelėse pradeda spalvotų pigmentų biosintezę. Šie pigmentai
>>>>>>>> sugeria,
>>>>>>>> atspindi ir praleidžia šviesos fotonus. Jie veikia maždaug kaip
>>>>>>>> filtrai
>>>>>>>> fotoaparato objektyvui. Sugerdami ir atspindėdami šviesos fotonus,
>>>>>>>> jie
>>>>>>>> apsaugo ląstelės branduolį nuo fotonų.
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Pavadinkime šių pigmentų biosintezę fotosinteze. Spalvotieji
>>>>>>>> pigmentai
>>>>>>>> skirstomi į kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentus. Tai labai svarbu.
>>>>>>>> Savo
>>>>>>>> molekulės sudėtyje kiekvienas kvėpavimo pigmentas turi rožinį hemą.
>>>>>>>> Būtent hemas susijungia su deguonimi (elektronu), todėl mes
>>>>>>>> kvėpuojame
>>>>>>>> ir gyvename.
>>>>>>>>
>>>>>>>> Tokiu būdu spalvotieji kvėpavimo pigmentai mus gina nuo šviesos ir
>>>>>>>> deguonies. Spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė yra mūsų
>>>>>>>> gyvenimo
>>>>>>>> esmė.
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Nepakankama spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė – biologinė
>>>>>>>> mūsų
>>>>>>>> mirties esmė.
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Kaip tai vyksta?
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Rožinis hemas gyvena gyvena tik 60-120 parų. Jis sudega ir virsta į
>>>>>>>> žalią pigmentą, kuris vadinamas biliverdinu. Biliverdinas atlieka
>>>>>>>> ląstelių ir organizmo absoliučiai juodo kūno vaidmenį, todėl, kad
>>>>>>>> jis
>>>>>>>> sugeria matomus, ultravioletinius ir infraraudonuosius fotonus.
>>>>>>>> Biliverdinas puikiai gina mus nuo šviesos. Bet jis nemoka kvėpuoti.
>>>>>>>> Sugerdamas šviesą, biliverdinas yra kliūtis spinduliams ir todėl
>>>>>>>> sumažina spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezės procesą, kurie
>>>>>>>> dar
>>>>>>>> vadinami kvėpavimo fermentais. Biliverdinas – žaliasis mirties
>>>>>>>> ekranas
>>>>>>>> ir spyna šviesai bei spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezei.
>>>>>>>> Šiaip
>>>>>>>> mes
>>>>>>>> galėtume numirti per 120 parų po gimimo - per tiek laiko sudega į
>>>>>>>> biliverdiną pats ilgiausiai gyvenantis hemas.
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Bet ląstelės turi raktą šiai spynai! Kas tai per raktas?
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Raktas – tai vandenilio protonas! Du protonai susijungia su
>>>>>>>> biliverdino
>>>>>>>> molekule ir paverčia šią molekulę kito pigmento molekule. Jo
>>>>>>>> pavadinimas
>>>>>>>> – raudonas bilirubinas. Palikdamas ląstelę, bilirubinas tampa
>>>>>>>> kraujo
>>>>>>>> pigmentu. O ląstelėje – tai jau ne absoliučiai juodas kūnas. Ir
>>>>>>>> fotosintezė prasideda iš naujo!
>>>>>>>>
>>>>>>>> Bet bilirubinas irgi negali kvėpuoti ...
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Tai ne bėda, nes kepenys išgaudo bilirubiną iš kraujo ir
>>>>>>>> išskiria jį
>>>>>>>> kartu su tulžimi į žarnyną. Ryte einame į tualetą ir absoliučiai
>>>>>>>> juodas
>>>>>>>> kūnas su ekskrementais palieka mūsų organizmą.
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Vienok protonų gamybai ląstelėms reikia vandens, nes viena
>>>>>>>> gliukozės
>>>>>>>> molekulė ir šešios molekulės vandens duoda 24 protonus. Šis
>>>>>>>> procesas
>>>>>>>> vadinamas biologine oksidacija. Iš to seka, kad mūsų organizmas
>>>>>>>> naudoja
>>>>>>>> vandenį protonams gaminti žalio mirties ekrano naikinimui ir
>>>>>>>> spalvotų
>>>>>>>> kvėpavimo fermentų atstatymui. Paprasčiau – mes naudojame savo
>>>>>>>> organizmo
>>>>>>>> vandenį, kad gyventume. Naujagimio berniuko kūne yra 86,8% vandens,
>>>>>>>> vaiko – 71%, jauno vyro – 61%, ir 81- rių metų amžiaus vyro kūne -
>>>>>>>> tik
>>>>>>>> 49,8%.
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Kur gi dingsta vanduo? Vanduo sunaudojamas protonų gamybai. Iš
>>>>>>>> vienos
>>>>>>>> pusės tai gerai, nes mes dėl to gyvename, iš kitos blogai – mes
>>>>>>>> senstame. Kaip tai vyksta? Kodėl mes senstame?
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Ląstelės vanduo naudojamas protonų gamybai, kas sukelia vandens
>>>>>>>> stygių
>>>>>>>> joje. Tai yra ląstelės membranos raukšlėjimosi priežastis, ko
>>>>>>>> pasėkoje
>>>>>>>> ląstelė negali atlikti savo biologinių funkcijų. Štai kaip mes
>>>>>>>> susergame. Raukšlėjasi ląstelės, raukšlėjamės ir mes.
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Išvados:
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> 1.Vandenilio protonas pašalina iš ląstelės absoliučiai juodą
>>>>>>>> kūną ir
>>>>>>>> atstato spalvotų kvėpavimo fermentų fotosintezę.
>>>>>>>>
>>>>>>>> 2. Organizmo vandens eikvojimas protonų gamybai – mūsų senėjimo
>>>>>>>> priežastis.
>>>>>>>>
>>>>>>>> 3. Žmogus turi tik vieną ligą ir jos pavadinimas „senėjimas“ , o
>>>>>>>> visos
>>>>>>>> kitos ligos tik senėjimo kaukės.
>>>>>>>>
>>>>>>>> 4. Spalvoti pigmentai skirstomi į dvi grupes. Pirmoji grupė –
>>>>>>>> kvėpavimo
>>>>>>>> pigmentai, pavyzdžiui, ląsteliniai kvėpavimo pigmentai, kraujo
>>>>>>>> hemoglobinas, raumenų hemoglobinas. Antroji grupė – tai ne
>>>>>>>> kvėpavimo
>>>>>>>> pigmentai. Biliverdinas, bilirubinas, odos melaninas ir kiti.
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Pagrindinė išvada:
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>>
>>>>>>>> Organizmo vandens sunaudojimas protonų gamybai – pagrindinė mūsų
>>>>>>>> senėjimo ir ligų priežastis. Vaikų organizme daugiau kvėpavimo
>>>>>>>> pigmentų,
>>>>>>>> nei ne kvėpavimo. Suaugusiųjų – po lygiai. Senų žmonių – daugiau ne
>>>>>>>> kvėpavimo pigmentų, o mažiau kvėpavimo.
>>>>>>>>
>>>>>>>> Nemirtingumas – kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentų pusiausvyra
>>>>>>>> organizme. Jos galima siekti leidžiant natūraliai šviesai patekti į
>>>>>>>> kūną, vartojant protonus iš išorės, vartojant tinkamą maistą ir
>>>>>>>> vandenį,
>>>>>>>> užsiimant fizine veikla ir adekvačiai reaguojant į išorinius
>>>>>>>> dirgilkius
>>>>>>>> ir nesukeliant organizme ilgalaikių stresų.
>>>>>>>
>>>>>>
>>>>>
>>>>
>>>
>>
>