tai cia gal del to ka delfinus valgo... 2011.06.05 17:24, RaR rašė: > Na, tai japonai ir taip bene ilgiausiai gyvena, o radiacijos jie > paragavę. Po Fukušimos, žiūrėk, atsiras ir visai nemirštančių... > > > > On 2011.06.03 18:23, MaRiUs wrote: >> Nu patiunint fukushimoj galima greitai, ir genus ir hormonus, ka tik >> nori... :) >> >> 2011.06.02 15:18, RaR rašė: >>> Tai gal vonioje ar baseine gyventi? Nei vandens, nei kažko kito >>> dirbtinai į organizmą nepripumpuosi, o jei pripumpuosi, nieko gero iš to >>> nebus. >>> >>> Jei nori keisti organizmo funkcionavimą, reikia "tiuninti" genus >>> (ilgalaikis efektas) arba hormonus, baltymus ir t.t. (trumpalaikis >>> efektas). >>> >>> >>> >>> >>> 2011.06.02 14:13, MaRiUs rašė: >>>> gal sakau i senatve reikia vandens implantus kokius ididet ka vandens % >>>> kune butu kaip kudikio ... :) >>>> >>>> 2011.06.02 10:33, RaR rašė: >>>>> Ką čia komentuoti - žmogus perskaitė apie pigmentus ir viską >>>>> suvertė jų >>>>> metabolizmui. Perskaitys apie kitas molekules ir ląstelės ar organizmo >>>>> procesus - sukurs dar kokį šimtą-kitą teorijų. >>>>> >>>>> O senstame dėl to, kad gyvename, nenori pasenti - negyvenk. Tikrai ne >>>>> visos ligos dėl senėjimo; genus ir baltymus pažeidžia ne vien fotonai >>>>> (tiesą sakant, jie aktualūs tik labai mažai organizmo ląstelių >>>>> daliai); >>>>> fotosintezė - pakankamai aiškus ir tikslus terminas, todėl tai >>>>> pigmentų >>>>> biosintezei galėjo sugalvoti kokį kitą terminą ir t.t. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> 2011.06.01 17:14, MaRiUs rašė: >>>>>> Jei visiskai nera ka veikt ir norit uzsukt smegenis - sitas >>>>>> straipsnis >>>>>> jums..... >>>>>> >>>>>> >>>>>> Kodėl mes senstame? >>>>>> parašė HomoSanitus, 2011 m. Gegužės 30 j., 08:07 >>>>>> >>>>>> Žmogaus gyvenimo biologinė esmė – ląstelių branduolių biologinės >>>>>> apsaugos nuo šviesos ir oro formavimas. >>>>>> >>>>>> Šviesa pavojinga tuo, kad jos fotonai gali pažeisti mūsų ląstelių >>>>>> genus, >>>>>> ko pasekoje galime mirti... >>>>>> >>>>>> Oro deguonis pavojingas tuo, kad sudegina (oksiduoja) mūsų ląsteles, >>>>>> nuo >>>>>> ko irgi galime mirti. >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Šviesa ir oras mums yra pavojingi! >>>>>> >>>>>> Mūsų gimtoji terpė – motinos įsčių tamsa ir jų vanduo. >>>>>> >>>>>> Žmogaus embrionas jose apsaugotas beveik nuo visų žemės atmosferos >>>>>> faktorių. >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Tik natūralus gama spinduliavimas patenka į motinos įsčias. Tik Žemės >>>>>> natūralaus radioaktyvaus fono gama fotonai sugeba prasiskverbti į >>>>>> motinos įsčias, bet ir jų įtaka motinos kūno ir vaisiaus vandenų yra >>>>>> susilpninta. >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Tamsa ir vanduo - mūsų gimtoji terpė, oras ir šviesa - svetimi mums. >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Gimęs žmogus patenka iš tamsos ir vandens į orą ir šviesą. Po gimimo >>>>>> tai >>>>>> pats didžiausias stresas organizmui jo visame gyvenime! Tokiu būdu >>>>>> naujagimis nebetenka apsaugos. >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Kaip išgyventi?! >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Tikriausiai tam reikia išlaikyti vandenį ir tamsą ląstelėms. Todėl >>>>>> naujagimis pradeda kurti apsaugą prieš orą ir šviesą. Jo organizmas >>>>>> ląstelėse pradeda spalvotų pigmentų biosintezę. Šie pigmentai >>>>>> sugeria, >>>>>> atspindi ir praleidžia šviesos fotonus. Jie veikia maždaug kaip >>>>>> filtrai >>>>>> fotoaparato objektyvui. Sugerdami ir atspindėdami šviesos fotonus, >>>>>> jie >>>>>> apsaugo ląstelės branduolį nuo fotonų. >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Pavadinkime šių pigmentų biosintezę fotosinteze. Spalvotieji >>>>>> pigmentai >>>>>> skirstomi į kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentus. Tai labai svarbu. >>>>>> Savo >>>>>> molekulės sudėtyje kiekvienas kvėpavimo pigmentas turi rožinį hemą. >>>>>> Būtent hemas susijungia su deguonimi (elektronu), todėl mes >>>>>> kvėpuojame >>>>>> ir gyvename. >>>>>> >>>>>> Tokiu būdu spalvotieji kvėpavimo pigmentai mus gina nuo šviesos ir >>>>>> deguonies. Spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė yra mūsų gyvenimo >>>>>> esmė. >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Nepakankama spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė – biologinė mūsų >>>>>> mirties esmė. >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Kaip tai vyksta? >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Rožinis hemas gyvena gyvena tik 60-120 parų. Jis sudega ir virsta į >>>>>> žalią pigmentą, kuris vadinamas biliverdinu. Biliverdinas atlieka >>>>>> ląstelių ir organizmo absoliučiai juodo kūno vaidmenį, todėl, kad jis >>>>>> sugeria matomus, ultravioletinius ir infraraudonuosius fotonus. >>>>>> Biliverdinas puikiai gina mus nuo šviesos. Bet jis nemoka kvėpuoti. >>>>>> Sugerdamas šviesą, biliverdinas yra kliūtis spinduliams ir todėl >>>>>> sumažina spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezės procesą, kurie dar >>>>>> vadinami kvėpavimo fermentais. Biliverdinas – žaliasis mirties >>>>>> ekranas >>>>>> ir spyna šviesai bei spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezei. Šiaip >>>>>> mes >>>>>> galėtume numirti per 120 parų po gimimo - per tiek laiko sudega į >>>>>> biliverdiną pats ilgiausiai gyvenantis hemas. >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Bet ląstelės turi raktą šiai spynai! Kas tai per raktas? >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Raktas – tai vandenilio protonas! Du protonai susijungia su >>>>>> biliverdino >>>>>> molekule ir paverčia šią molekulę kito pigmento molekule. Jo >>>>>> pavadinimas >>>>>> – raudonas bilirubinas. Palikdamas ląstelę, bilirubinas tampa kraujo >>>>>> pigmentu. O ląstelėje – tai jau ne absoliučiai juodas kūnas. Ir >>>>>> fotosintezė prasideda iš naujo! >>>>>> >>>>>> Bet bilirubinas irgi negali kvėpuoti ... >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Tai ne bėda, nes kepenys išgaudo bilirubiną iš kraujo ir išskiria jį >>>>>> kartu su tulžimi į žarnyną. Ryte einame į tualetą ir absoliučiai >>>>>> juodas >>>>>> kūnas su ekskrementais palieka mūsų organizmą. >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Vienok protonų gamybai ląstelėms reikia vandens, nes viena gliukozės >>>>>> molekulė ir šešios molekulės vandens duoda 24 protonus. Šis procesas >>>>>> vadinamas biologine oksidacija. Iš to seka, kad mūsų organizmas >>>>>> naudoja >>>>>> vandenį protonams gaminti žalio mirties ekrano naikinimui ir spalvotų >>>>>> kvėpavimo fermentų atstatymui. Paprasčiau – mes naudojame savo >>>>>> organizmo >>>>>> vandenį, kad gyventume. Naujagimio berniuko kūne yra 86,8% vandens, >>>>>> vaiko – 71%, jauno vyro – 61%, ir 81- rių metų amžiaus vyro kūne - >>>>>> tik >>>>>> 49,8%. >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Kur gi dingsta vanduo? Vanduo sunaudojamas protonų gamybai. Iš vienos >>>>>> pusės tai gerai, nes mes dėl to gyvename, iš kitos blogai – mes >>>>>> senstame. Kaip tai vyksta? Kodėl mes senstame? >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Ląstelės vanduo naudojamas protonų gamybai, kas sukelia vandens >>>>>> stygių >>>>>> joje. Tai yra ląstelės membranos raukšlėjimosi priežastis, ko >>>>>> pasėkoje >>>>>> ląstelė negali atlikti savo biologinių funkcijų. Štai kaip mes >>>>>> susergame. Raukšlėjasi ląstelės, raukšlėjamės ir mes. >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Išvados: >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> 1.Vandenilio protonas pašalina iš ląstelės absoliučiai juodą kūną ir >>>>>> atstato spalvotų kvėpavimo fermentų fotosintezę. >>>>>> >>>>>> 2. Organizmo vandens eikvojimas protonų gamybai – mūsų senėjimo >>>>>> priežastis. >>>>>> >>>>>> 3. Žmogus turi tik vieną ligą ir jos pavadinimas „senėjimas“ , o >>>>>> visos >>>>>> kitos ligos tik senėjimo kaukės. >>>>>> >>>>>> 4. Spalvoti pigmentai skirstomi į dvi grupes. Pirmoji grupė – >>>>>> kvėpavimo >>>>>> pigmentai, pavyzdžiui, ląsteliniai kvėpavimo pigmentai, kraujo >>>>>> hemoglobinas, raumenų hemoglobinas. Antroji grupė – tai ne kvėpavimo >>>>>> pigmentai. Biliverdinas, bilirubinas, odos melaninas ir kiti. >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Pagrindinė išvada: >>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>>> Organizmo vandens sunaudojimas protonų gamybai – pagrindinė mūsų >>>>>> senėjimo ir ligų priežastis. Vaikų organizme daugiau kvėpavimo >>>>>> pigmentų, >>>>>> nei ne kvėpavimo. Suaugusiųjų – po lygiai. Senų žmonių – daugiau ne >>>>>> kvėpavimo pigmentų, o mažiau kvėpavimo. >>>>>> >>>>>> Nemirtingumas – kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentų pusiausvyra >>>>>> organizme. Jos galima siekti leidžiant natūraliai šviesai patekti į >>>>>> kūną, vartojant protonus iš išorės, vartojant tinkamą maistą ir >>>>>> vandenį, >>>>>> užsiimant fizine veikla ir adekvačiai reaguojant į išorinius >>>>>> dirgilkius >>>>>> ir nesukeliant organizme ilgalaikių stresų. >>>>> >>>> >>> >> > -- MaRiUS, Kaunas