gal sakau i senatve reikia vandens implantus kokius ididet ka vandens % kune butu kaip kudikio ... :) 2011.06.02 10:33, RaR rašė: > Ką čia komentuoti - žmogus perskaitė apie pigmentus ir viską suvertė jų > metabolizmui. Perskaitys apie kitas molekules ir ląstelės ar organizmo > procesus - sukurs dar kokį šimtą-kitą teorijų. > > O senstame dėl to, kad gyvename, nenori pasenti - negyvenk. Tikrai ne > visos ligos dėl senėjimo; genus ir baltymus pažeidžia ne vien fotonai > (tiesą sakant, jie aktualūs tik labai mažai organizmo ląstelių daliai); > fotosintezė - pakankamai aiškus ir tikslus terminas, todėl tai pigmentų > biosintezei galėjo sugalvoti kokį kitą terminą ir t.t. > > > > 2011.06.01 17:14, MaRiUs rašė: >> Jei visiskai nera ka veikt ir norit uzsukt smegenis - sitas straipsnis >> jums..... >> >> >> Kodėl mes senstame? >> parašė HomoSanitus, 2011 m. Gegužės 30 j., 08:07 >> >> Žmogaus gyvenimo biologinė esmė – ląstelių branduolių biologinės >> apsaugos nuo šviesos ir oro formavimas. >> >> Šviesa pavojinga tuo, kad jos fotonai gali pažeisti mūsų ląstelių genus, >> ko pasekoje galime mirti... >> >> Oro deguonis pavojingas tuo, kad sudegina (oksiduoja) mūsų ląsteles, nuo >> ko irgi galime mirti. >> >> >> >> Šviesa ir oras mums yra pavojingi! >> >> Mūsų gimtoji terpė – motinos įsčių tamsa ir jų vanduo. >> >> Žmogaus embrionas jose apsaugotas beveik nuo visų žemės atmosferos >> faktorių. >> >> >> >> Tik natūralus gama spinduliavimas patenka į motinos įsčias. Tik Žemės >> natūralaus radioaktyvaus fono gama fotonai sugeba prasiskverbti į >> motinos įsčias, bet ir jų įtaka motinos kūno ir vaisiaus vandenų yra >> susilpninta. >> >> >> >> Tamsa ir vanduo - mūsų gimtoji terpė, oras ir šviesa - svetimi mums. >> >> >> >> Gimęs žmogus patenka iš tamsos ir vandens į orą ir šviesą. Po gimimo tai >> pats didžiausias stresas organizmui jo visame gyvenime! Tokiu būdu >> naujagimis nebetenka apsaugos. >> >> >> >> Kaip išgyventi?! >> >> >> >> Tikriausiai tam reikia išlaikyti vandenį ir tamsą ląstelėms. Todėl >> naujagimis pradeda kurti apsaugą prieš orą ir šviesą. Jo organizmas >> ląstelėse pradeda spalvotų pigmentų biosintezę. Šie pigmentai sugeria, >> atspindi ir praleidžia šviesos fotonus. Jie veikia maždaug kaip filtrai >> fotoaparato objektyvui. Sugerdami ir atspindėdami šviesos fotonus, jie >> apsaugo ląstelės branduolį nuo fotonų. >> >> >> >> Pavadinkime šių pigmentų biosintezę fotosinteze. Spalvotieji pigmentai >> skirstomi į kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentus. Tai labai svarbu. Savo >> molekulės sudėtyje kiekvienas kvėpavimo pigmentas turi rožinį hemą. >> Būtent hemas susijungia su deguonimi (elektronu), todėl mes kvėpuojame >> ir gyvename. >> >> Tokiu būdu spalvotieji kvėpavimo pigmentai mus gina nuo šviesos ir >> deguonies. Spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė yra mūsų gyvenimo >> esmė. >> >> >> >> Nepakankama spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezė – biologinė mūsų >> mirties esmė. >> >> >> >> Kaip tai vyksta? >> >> >> >> Rožinis hemas gyvena gyvena tik 60-120 parų. Jis sudega ir virsta į >> žalią pigmentą, kuris vadinamas biliverdinu. Biliverdinas atlieka >> ląstelių ir organizmo absoliučiai juodo kūno vaidmenį, todėl, kad jis >> sugeria matomus, ultravioletinius ir infraraudonuosius fotonus. >> Biliverdinas puikiai gina mus nuo šviesos. Bet jis nemoka kvėpuoti. >> Sugerdamas šviesą, biliverdinas yra kliūtis spinduliams ir todėl >> sumažina spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezės procesą, kurie dar >> vadinami kvėpavimo fermentais. Biliverdinas – žaliasis mirties ekranas >> ir spyna šviesai bei spalvotų kvėpavimo pigmentų fotosintezei. Šiaip mes >> galėtume numirti per 120 parų po gimimo - per tiek laiko sudega į >> biliverdiną pats ilgiausiai gyvenantis hemas. >> >> >> >> Bet ląstelės turi raktą šiai spynai! Kas tai per raktas? >> >> >> >> Raktas – tai vandenilio protonas! Du protonai susijungia su biliverdino >> molekule ir paverčia šią molekulę kito pigmento molekule. Jo pavadinimas >> – raudonas bilirubinas. Palikdamas ląstelę, bilirubinas tampa kraujo >> pigmentu. O ląstelėje – tai jau ne absoliučiai juodas kūnas. Ir >> fotosintezė prasideda iš naujo! >> >> Bet bilirubinas irgi negali kvėpuoti ... >> >> >> >> Tai ne bėda, nes kepenys išgaudo bilirubiną iš kraujo ir išskiria jį >> kartu su tulžimi į žarnyną. Ryte einame į tualetą ir absoliučiai juodas >> kūnas su ekskrementais palieka mūsų organizmą. >> >> >> >> Vienok protonų gamybai ląstelėms reikia vandens, nes viena gliukozės >> molekulė ir šešios molekulės vandens duoda 24 protonus. Šis procesas >> vadinamas biologine oksidacija. Iš to seka, kad mūsų organizmas naudoja >> vandenį protonams gaminti žalio mirties ekrano naikinimui ir spalvotų >> kvėpavimo fermentų atstatymui. Paprasčiau – mes naudojame savo organizmo >> vandenį, kad gyventume. Naujagimio berniuko kūne yra 86,8% vandens, >> vaiko – 71%, jauno vyro – 61%, ir 81- rių metų amžiaus vyro kūne - tik >> 49,8%. >> >> >> >> Kur gi dingsta vanduo? Vanduo sunaudojamas protonų gamybai. Iš vienos >> pusės tai gerai, nes mes dėl to gyvename, iš kitos blogai – mes >> senstame. Kaip tai vyksta? Kodėl mes senstame? >> >> >> >> Ląstelės vanduo naudojamas protonų gamybai, kas sukelia vandens stygių >> joje. Tai yra ląstelės membranos raukšlėjimosi priežastis, ko pasėkoje >> ląstelė negali atlikti savo biologinių funkcijų. Štai kaip mes >> susergame. Raukšlėjasi ląstelės, raukšlėjamės ir mes. >> >> >> >> Išvados: >> >> >> >> 1.Vandenilio protonas pašalina iš ląstelės absoliučiai juodą kūną ir >> atstato spalvotų kvėpavimo fermentų fotosintezę. >> >> 2. Organizmo vandens eikvojimas protonų gamybai – mūsų senėjimo >> priežastis. >> >> 3. Žmogus turi tik vieną ligą ir jos pavadinimas „senėjimas“ , o visos >> kitos ligos tik senėjimo kaukės. >> >> 4. Spalvoti pigmentai skirstomi į dvi grupes. Pirmoji grupė – kvėpavimo >> pigmentai, pavyzdžiui, ląsteliniai kvėpavimo pigmentai, kraujo >> hemoglobinas, raumenų hemoglobinas. Antroji grupė – tai ne kvėpavimo >> pigmentai. Biliverdinas, bilirubinas, odos melaninas ir kiti. >> >> >> >> >> >> Pagrindinė išvada: >> >> >> >> Organizmo vandens sunaudojimas protonų gamybai – pagrindinė mūsų >> senėjimo ir ligų priežastis. Vaikų organizme daugiau kvėpavimo pigmentų, >> nei ne kvėpavimo. Suaugusiųjų – po lygiai. Senų žmonių – daugiau ne >> kvėpavimo pigmentų, o mažiau kvėpavimo. >> >> Nemirtingumas – kvėpavimo ir ne kvėpavimo pigmentų pusiausvyra >> organizme. Jos galima siekti leidžiant natūraliai šviesai patekti į >> kūną, vartojant protonus iš išorės, vartojant tinkamą maistą ir vandenį, >> užsiimant fizine veikla ir adekvačiai reaguojant į išorinius dirgilkius >> ir nesukeliant organizme ilgalaikių stresų. > -- MaRiUs Kaunas