aš nė vieno žodžio nepasakiau apie psichinius ligonius, o kalbėjau tik apie depresiją ir burnautą. Ir aš nepykstu. Bet tamstos standartinis vokiškas požiūris ir autoritarinių tėvų, kaip priežasties, aprašymas yra tiesiog juokingi. Nes mano tėvai neturėjo jokio plano ir jokių idėjų manęs auklėjime. Ir jokių griežtų arba aiškių pozicijų. Ir mama nuo visko turėjo piliulę ar alijošių ar dar kokią apvaražytą žolę ir buvo snargliukų leidimo ir šluostymo čempionė. Jeigu tada būtų atėjęs daktariūkštis ir jai pasakęs, kad vaikas ne šiaip subiniško charakterio, o ligonis - aš būčiau stopūdovai gavus visus tuo medikamentus. Bet man pasisekė laike. Dabartiniams vaikams nepasisekė. Nes tėvai labai greitai pamiršta, kad jie irgi turėjo visas tas aukštumas ir žemumas - tai normalus asmenybės formavimasis, ne depresija ir ne liga. Ir kai ateina DAKTARAS ir pasako, kad čia ne tėvai nesugeba akceptuoti augančios asmenybės, o vaikai yra ligoniai - tėvai mielai su tuo sutinka. Nes snargliukus šluostyti yra daug lengviau nei rasti kompromisą ir sugyventi su vaiku, kuris yra kitoks, nei jie ir - svarbiausia- kitoks, nei tikisi kaimynė. Nes priimti žmogų tokį, koks jis yra, apskritai išėjo iš mados "Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message news:ji3hd4$m13$1@trimpas.omnitel.net... > Visiškai teisingai - laikas parodys :) > > Tik nesuprantu, kodėl tu pyksti - juk iš principo niekas neprieštarauja nuomonei, kad psichinio poveikio preparatais daroma ir > daug verlso, ir yra piktnaudžiavimo, ir bapkių darymo. Ir kritiškas požiūris čia labai reikalingas. Tačiau remiantis tuo teigti, > kad psichinių ligų ir sutrikimų NĖRA iš viso - nu ką aš žinau...