ne euforija sukelia, o stabilizuoja nuotaika, cia vel su uspakajoncais kazka maisai. Zmogus 9 men gere citoloprama, palaipsniui mazino ir jau kelinti metai be jokiu tableciu gyvena. Beje, daznas atvejis, kai zmones savavaliskai per anksti nutraukia antidepresantus, tai jeigu prie ju psichologikai priprantama, tai kodel tuomet kyla noras imt ir jau nebegert ju, nors gydymo kursas dar nesibaige? atvirksciai, zmogus turetu ant keliu sliauziot, kad tik jam dar israsytu "ALORA" <alora@griauztas.cool> wrote in message news:ji4tm6$m1r$1@trimpas.omnitel.net... > nori pasakyti, kad tu gali geriau diagnozuoti už vokietijos gydytoją su diplomais ir licencijom? :)) Moteriškė ne iškart pas > gydytoją nulėkė, maždaug po pusės metų. Ir tik todėl, kad ji visus aplinkinius užkniso savo sielvartu ir ją kažkas tenai nutempė. > Tada ją uždarė mėnesiui į durdomą. Ir iš ten ji išėjo visai naujas žmogus, be jokių problemų, ir ji su dideliu džiugesiu pasakojo, > kaip visa problema buvo ta, kad ji 'nematė, kad tai liga'. Tai buvo prieš 5 metus. O dabar ji be vaistų negali. Nesąmonė, kad prie > antidepresantų nepriprantama. Tai yra statistinis rodmuo, jie GAL nesukelia cheminės priklausomybės, kaip alkoholis arba nikotinas. > Prie antidepresantų priprantama psichiškai. Į juos įsikimbama, kaip į šiaudą, nes pradžioje jie sukėlė euforiją ir problemos buvo > nematomos, ir desperatiškai bandoma tai pakartoti. > > "lllll" <mail@freemail.lt> wrote in message news:ji4sbv$k1i$1@trimpas.omnitel.net... >> nepatyręs - nesupras, ką čia daug ir aiškinti... realiai kaip vien mintimis ir valios pastangomis neišgydysi sau kokio smegenų >> auglio, taip ir tikros depresijos atveju, gražios mintys ir valia nepadės - geriausiu atveju funkcionuosi, bet ne gyvensi >> pilnavertį gyvenimą. Aišku, "stebuklų" visur būna, bet.... >> Ten, kur nupasakojai - ne depresija buvo. Net jei ir būtų užsimanius žudytis po vyro išėjimo, tai būtų tik stipri stresinė >> situacija, max vienkartinis depresijos priepuolis kuris GALĖTŲ išsivystyti į ilgalaikę ir chronišką depresiją priklausomai nuo >> žmogaus charakterio ir aplinkybių , bet nebūtinai. >> Teko skaityt moters pasakojimą, kur šeimoje yra polinkis į tokias ligas. Nesiskundė ji, problemų neieškojo, vyras pas gydytoją >> nutempė. Kai pagėrė antidepresantus prirašytus, pakomentavo, kad po kurio laiko pastebėjo, kad jau kelintą dieną neturiu ieškoti >> priežasties dėl ko gyvent. Ji egzistavo ir funkcionavo be vaistų, nėjo ieškot ligų, bet tai nereiškia, kad ligos nebuvo >> (norintiems duosiu nuorodą į pilną istoriją). >> > >