nori pasakyti, kad tu gali geriau diagnozuoti už vokietijos gydytoją su diplomais ir licencijom? :)) Moteriškė ne iškart pas 
gydytoją nulėkė, maždaug po pusės metų. Ir tik todėl, kad ji visus aplinkinius užkniso savo sielvartu ir ją kažkas tenai nutempė. 
Tada ją uždarė mėnesiui į durdomą. Ir iš ten ji išėjo visai naujas žmogus, be jokių problemų, ir ji su dideliu džiugesiu pasakojo, 
kaip visa problema buvo ta, kad ji 'nematė, kad tai liga'. Tai buvo prieš 5 metus. O dabar ji be vaistų negali. Nesąmonė, kad prie 
antidepresantų nepriprantama. Tai yra statistinis rodmuo, jie GAL nesukelia cheminės priklausomybės, kaip alkoholis arba nikotinas. 
Prie antidepresantų priprantama psichiškai. Į juos įsikimbama, kaip į šiaudą, nes pradžioje jie sukėlė euforiją ir problemos buvo 
nematomos, ir desperatiškai bandoma tai pakartoti.

"lllll" <mail@freemail.lt> wrote in message news:ji4sbv$k1i$1@trimpas.omnitel.net...
> nepatyręs - nesupras, ką čia daug ir aiškinti... realiai kaip vien mintimis ir valios pastangomis neišgydysi sau kokio smegenų 
> auglio, taip ir tikros depresijos atveju, gražios mintys ir valia nepadės - geriausiu atveju funkcionuosi, bet ne gyvensi 
> pilnavertį gyvenimą. Aišku, "stebuklų" visur būna, bet....
> Ten, kur nupasakojai - ne depresija buvo. Net jei ir būtų užsimanius žudytis po vyro išėjimo, tai būtų tik stipri stresinė 
> situacija, max vienkartinis depresijos priepuolis kuris GALĖTŲ išsivystyti į ilgalaikę ir chronišką depresiją priklausomai nuo 
> žmogaus charakterio ir aplinkybių , bet nebūtinai.
> Teko skaityt moters pasakojimą, kur šeimoje yra polinkis į tokias ligas. Nesiskundė ji, problemų neieškojo, vyras pas gydytoją 
> nutempė. Kai pagėrė antidepresantus prirašytus, pakomentavo, kad po kurio laiko pastebėjo, kad jau kelintą dieną neturiu ieškoti 
> priežasties dėl ko gyvent. Ji egzistavo ir funkcionavo be vaistų, nėjo ieškot ligų, bet tai nereiškia, kad ligos nebuvo 
> (norintiems duosiu nuorodą į pilną istoriją).
>