aš niekur nedejavau dėl sugedusios jaunosios kartos. Greičiau dėl senosios, kuri dabar jaunąją gadina. Ir ne tik savo pačios kompleksais (tą darė ir mūsų tėvai su mumis), bet dar ir chemija. kažkada skaičiau kažkokio gudručio mintį - "koks skirtumas tarp žingeidaus ir gyvenimu besidžiaugiančiso 5-mečio ir niekuo neisidominčio niurzglio 16-mečio? - 11 metų britų mokymo sistemos" :) Manau, tai labai tiksliai atspindi situaciją Tą, kur klausi, ar klausiau, tai taip, klausiau, aiškiu tekstu 2 psichologų ir mokytojų. Atsakymo nieks nežinojo :) Kai po atkryčio vėl imama vartoti vaistus, apie tai daugiau nebekalbama. O beje, argi anksčiau buvo neramios dūšios mokykloje gydomos vaistais? Bent jau kiek aš atsimenu, buvo sakoma, kad jiems reikia laiko suaugti. Ir didžioji dalis sėkmingai suaugdavo. O kišti vaistus normaliam vaikui (kur testai jokios patologijos nerodo ir pažymiai geri) vien todėl, kad semestre parašyta "elgesio pažymys mažinamas dėl to, kad retkarčiai trukdo pamoką" yra nusikaltimas. Baisiausia, kad net ir man, su visu mano skepsiu, praktiškai iki tiek praplovė smegenis, kad aš beveik pasirašiau. Laimei, užteko bjaurumo pasiklausti kitos nuomonės. Bet tingiu tęsti šią tuščią diskusiją, dėl manęs, kas nori, tegu charakterį ir temperamentą "gydo" vaistais. Mano galva, tai reikia udgyti, tegu tai ir nebemadinga ar kažkam dvokia naftalinu. Po 20 metų gal būsim visi absoliučiai vienodi ir nuspėjami :) kiek problemų tada išsispręs "Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message news:h1vims$ptl$1@trimpas.omnitel.net... > ALORA schrieb: >> gerai, kad vis kiti jaunėja :) >> >> senovės graikai dejavo kitaip - "seniau viskas buvo geriau", o tai yra >> esminis skirtumas. > > Tai sakau nebepamenu kas, gal ne graikai :) bet tikrai dėl "sugedusios > jaunosios kartos" dejavo. > > Beje, niekas bent jau man neatsakė klausimo, ar yra >> atvejų, kai tokie vaistai vartojami tik kurį laiką, o po to žmogus sugeba >> gyventi kaip normalus individas be jų. > > Hmm, o ar klausei? > > Tai, ką tenka matyti, >> rodo, kad kartą pradėjus vartoti ir mol "išsprendus problemas" ir >> nustojus, po kiek laiko vėl prie vaistų grįžtama. Tad visas gyvenimas >> užsiciklina į "kaip gražiai saulutė šviečia" su vaistais ir "gyvenimas >> šūdas ir visi žmonės kiaulės" be vaistų. >> >> Ar tu žinai tokių vaistų vartojimo ilgalaikės sekmės atvejų? > > Žinau, jei kalbam apie ritaliną. Mano vienos neblogos draugės sūnus, šeima > tikrai tvarkinga ir vaikais rūpinasi, šitas, kaip čia neprisiminti pasakų, > "trečias brolis Jonas" :). Pirmą klasę kartojo antrus metus. Pakeitė > mokyklą, mama sėdėjo namie ir praktiškai su juo darė visus namų darbus, > buvo visokių kitokių bandymų. Iš antros klasės į trečią buvo perkeltas dėl > "politinių priežasčių". Trečios klasės pradžioj, tipo kaip paskutinė > priemonė, pradėta gydyti ritalinu. Dabar tiksliai nepasakysiu, metus ar > du. > > Dabar vaikis 7 klasėj realinėj mokykloj, tiesa, ne pirmūnas, bet visai > vidutnis mokinys be jokių papildomų pamokų. > > Aaa, ir dar vieną atvejį žinau, bet čia iš seniau, ir tiksliai nežinau, > kas ir kodėl buvo gydoma, bet bet kokiu atveju psichofarmaciniais > preparatais. Ten ilgiau, kažkur irgi nuo 10 metų iki 14-15. Tas žmogus > dabar mano metų, padaręs neblogą karjerą, sukūręs šeimą, gyvena normaliai. > > Kad, iš kitos pusės, yra labai daug lengvabūdiško požiūrio ir > piktnaudžiavimo, tai čia kita tema. Bet tai tada reikėtų pradėti nuo > alkoholio, kuris realiai, paėmus per visą visuomenę, padaro daug daugiau > žalos. Visiškai legaliai... >