Prie ko čia garantija, kodėl taip viską suprimityvinti? klausiau, koks yra gydymo tikslas (ne poveikis), kur yra tas Meilenstein, kurį pasiekus galima pasakyti gydymas padėjo/nepadėjo ir jį nutraukti. Ar vaikas, vartodamas tokius vaistus, vystosi kaip asmenybė, galinti susidoroti su sunkumais - o gal yra taip, kad jis išmoksta su kasdienybe tvarkytis tik būdamas apglušintas, o atsipaipaliojęs jaučiasi tarsi "užšaldytas" - jis atsibudo tame asmenybės vystymosi etape, kuriame buvo sustojęs prieš 2-3 metus ir visiškai nesusigaudo situacijoje, nes jam visa tai nauja. Psichologas pasakė, kad per daug noriu žinoti :) Nė vienas mokytojas nepasakė, kad žino atvejų, kai vaistai buvo nutraukti vartoti ir vaikas sėkmingai mokėsi toliau dėl tų mūsų kartos "žuvusių sielų" tai nemanau, kad dabar yra geriau. Paskaičius apie kai kurių jaunuolių "problemas" atrodo, kad dabar yra blogiau. "Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message news:h1vobc$3vu$1@trimpas.omnitel.net... > ALORA schrieb: > Tipo klausei, ar yra garantija, kad po gydymo (dabar tiesiog paimkime > atvejį, kai vienareikšmiška, kad gydymas reikalingas) yra garantija, kad > liga neatkris? O koks gydytojas kokiu atveju iš viso tai gali garantuoti? > Kur riba tarp "atkritimo" ir naujo susirgimo? Aš galvoju, kad būdama > gydytoju tokios garantijos irgi neduočiau :) >