Jėzus skirtingai nuo žmogaus turėjo dievišką prigimtį, Jis buvo (yra) be nuodėmės, Jis buvo ir yra Dievas. Jis apiplėšė pats save tuo, kad nusižemino iki kryžiaus mirties,iki neužpelnytų kentėjimų, nors turėjo galios to išvengti, nes buvo (yra) Dievas. Čia mintys sutampa. Bet Jis liko ištikimas, manau, svarbiausia Tėvui, kuris Jį siuntė šią užduotį atlikti. o užduotis - ne tik parodyti žmogui, koks jis turi būti, bet svarbiausia išgelbėti nuodėmingą žmogų.Nuodėmes gali panaikinti tik tas, kuris pats yra be nuodėmės.Todėl Dievui reikėjo ateiti žmogumi,kad įvyktų kaip pasakyta: "Jei dėl vieno žmogaus nusikaltimo mirė daugelis, tai Dievo malonės dovana per vieną Žmogų, Jėzų Kristų, gausiai atiteko daugybei (bet ne visiems)(Romiečiams). Kad suprastume Dievo grožį savo viduje, turime Dievą pažinti kaip asmenį, tokį, koks Jis yra. O Jis sakė , kad gyventume ne regėjimu (kaip mokslininkai, kurie vis naršo) , o tikėjimu. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16751