IMHO aiškina gerai, pridursiu, kad kur tik kalbama apie Dievo karalystę, ten kalbama ir apie Jėzų arba pats Jėzus kalba apie tai. Kai sakoma, kad Dievo karalystė yra "teisumas,ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje" tai neįmanoma be Jėzaus, nes tik esant gyvam ryšiui su Jėzumi, įmanoma turėti teisumą, ramybę ir džiaugsmą Šventojoje Dvasioje.Jėzus verkė ir sakė Jeruzalei: "O kad tu nors šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę..." Jis lygino Dievo karalystę su garstyčios grūdu (Luko 13).Pasėta Dievo Žodžio sėkla žmogaus širdyje sudygsta ir subrandina Dvasios vaisius. ( "Žodis yra Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą") Jėzus atskleidžia ir kitą Dievo karalystės prasmę (kaip dangaus karalystės), sakydamas, jei "kas nepriims Dievo karalystės kaip mažas vaikas - niekaip neįeis į ją";toliau "palaiminti jūs ,vargšai,nes jūsų yra Dievo karalystė"; "sunku turtingam įeiti į Dievo karalystę";"Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo(Dievo) teisumo...".Jėzus kalba apie Dievo karalystę dar viena prasme, lygindamas ją su savimi, kai išsiunčia savo mokinius skelbti Dievo karalystės Evangeliją.Dievo karalystės Evangelijos centre yra Jėzus.Kitur Jis sako: "Bet jei Aš išvarau demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė" Ir Lk.17:21,22, žiūrime kontekstą:"...Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų. ir Jis tarė mokiniams:"Ateis dienos, kai norėsite išvysti bent vieną Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite".Išvada: Visos Dievo karalystės prasmės turi ryšį ne su Buda ar Mahometu, o vien tik su Jėzumi. Viskas atsirado per Jį , Jam ir iš Jo. Be Jo neatsirado nieko. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16751