Girdejau, kaip Arnoldas Valkauskas per radija labai gerai pakomentavo, kad
"dievo karalyste" reiskia labai artima rysi, santyki su dievu, kuris
kiekvieno patiriamas asmeniskai, su dievu, kaip su asmeniu. Taigi, ar
"dievo karalyste" tarp musu, ar mumyse ar dar kaip, tai pacios esmiu esmes
nekeicia, nes kalbama apie santyki. O santykis kuriamas su kazkuo (tarp),
bet is vidaus, is sirdies (mumyse).

Del sv.Rasto dieviskumo: jis yra ikveptas sv.dvasios, uzrasytas zmoniu.
Pavyzdus, kad butu aiskiau: Arkikatedra bazilika suprojektavo L.Stuoka -
Gucevicius, bet pastate daugybe statybininku. Esme, tikiuosi, pagaunat.

"Jus prasysite, ko tik noresite, ir jums bus suteikta" - kalabam apie tai,
ka postiles autore pamini savo tekste: teisingai mastant, gyvenant ir
atsisakant nuodemes, is esmes zmogus yra pajegus igyvendinti visus
uzmanymus... bet kokia paklaida numus anuo teisingo, norimo issipildymo: o
kas is musu neabejoja, pvz., savimi, svajonemis, dievu? "Jei jusu tikejimas
butu nors kaip garstycios grudas - jis galetu kalnus kilnoti"... cia ir
kalbama apie tai - kad galetu viskas issipildyti, jei... 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16751