seniai skaiciau bjauresni apibudinima: apgailetinas "optimizmas -
nepasiduosiu". Arogantiskas viskuo patenkintos zmogystos issireiskimas.
Optimizmas, ir yoac tokioj situacijoj, yra vertas didziaudios pagarbos. Man
onkologinio palatoje noredavosi tik raudot. Negaledavau sulaukti, kol
iseisiu, o kartais, savo gedai, ir nelabai sulaukdavau.
nelinkeciau komentatoriui patirti situacijos, kai paaisketu, turi jis to
optimizmo mirties akivaizdoje ir skausmo patale, ar ne. Ir koks jis yra -
apgailetinas ar visgi nelabai.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16904