Šiandien sapnavau labai keistą sapną: aš su draugu (draugas nekonkretus
mano pažįstamas, o kažkoks iš sapno) gyvenu tokiam mediniame
pakiužusiame namelyje su daug palėpių, tamsių kambariukų, skrynių,
fotoaparatų ir antikvarinių segių jose. Mums būnant svečiuose ateina
audra ir žaibas trenkia į tą namuką, kuris sudega akimirksniu. Lieku
tik su tais daiktais, kuriuos turiu su savimi. Viskas žūsta. Aišku,
gaila ne tiek turto, kiek mylimų/su prisiminimais susijusių dalykų. Taip
pat žūsta visi pinigai (paslėpti buvo, matyt, skrynioje :), staiga
suprantu, kad teks viską sukurti iš naujo - nusipirkti visus drabužius,
rankinukus (šie kažkodėl tapo ypač svarbūs), lovą, kurioje miegosi.
Baisus tuštumos jausmas, kai supranti, kad nieko neturi ir viską teks
padaryti, nors visai nežinia kaip. tame sapne aš ir darbo neturėjau,
tiesiog visiška tuštuma. Ir mitologinis draugas, toks pat pasimetęs.
Suprantu, kad su taips pinigais, kurie kortelėje, net valgyti ilgai
neužteks - grynieji pagrindiniai pinigai tai sudegė. Tik apie kompą su
tekstais ir fotojuostas nebuvo sapne nei užuominos, kūryba, matyt,
nemiršta :)

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16971