Aš labai dažnai sapnuoju, kad persikėliau gyventi kitur - dažniausiai
tai didžiuliai apleisti butai senamiestyje. Bet tokie tiesiog
milžiniški. Sienos apsilaupiusios, ant langų draikstosi užuolaidų
skutai, parketai išlaužyti, nublukę (kaip lengaliai prie jūros).
Dažniausiai sėdžiu kokiam nors sukiužusiame krėsle ir žiūriu pro
langą. Visada ruduo (sapnuose), nes už lango raudonai geltoni klevai.
Namuose visada pilna žmonių - tiek mano šeima (žmona, vaikai, mama su
tėčiu, sesuo su savo vaikais), bet ir šiaip pažąstamų-nepažįstamų
minios. Kas šnekasi, kas valgyt gamina, kas šiaip be tiklso klaidžioja.
kambariai visada amfiladinio tipo - t.y. pereinami. Tad norėdamas kur nors
patekti, turi visus kambarius pereiti. Šiandien irgi tokį butą sapnavau.
Šį kartą apsigyvenau Latvijoje, bet ne Rygoje. kažkokiame mažesniame
miestelyje. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16971