" Vyresni literatai dažniausiai rūpinasi. Kartkartėmis tautos padėtimi
ir ateitimi, paprastai, žmonių dorove, dar kuo nors. Jaunesni dažniau
tyčiojasi. Tai nesąmoningas benamių, nesubrendėlių arba padugnių
bruožas, panašiai kaip nublokšto senuko užspardymas arba mergelių
rėdymasis prostitutėmis. Bet jei pastarasis – veikiau neišmanymo
padarinys ir gal jau praeina, tai patyčios iš visko yra tų piktų,
nelaimingų sielų šauksmas. Štai jau greit dvidešimt metų, kaip
komerciniai dienraščiai tyčiojasi iš prisikėlusios Lietuvos gyvenimo.
Nemaža dalimi jį ir formuoja. Vargšė spauda, vargšai taip nusipelnę
žurnalistai. Esu tikras, kad kitaip dirbantieji jaučiasi geriau. Ir vis
laukiu jų visų terpėje kokio sukilimo, atgimimo. O pirmiausia –
šviesuomenės, kuri sukrustų, prabiltų verta to vardo. Norėkim gyventi,
neskubėkim naikintis. 

Gražu, kad vėl gimsta daugiau vaikų". ( V.Lansbergis, Bernardinai)



-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16971