Aš žiūriu į tai, kuo tu tiki, ir man niekaip nesueina galai. Skaitau, ką sakai apie Bažnyčią ir ką apie Dievą (Kristų?), ir iškyla daugybė prieštaravimų. Neabejoti moko Bažnyčia, bet ne Kristus, rašei ten anam psl. Perskaičiau ir prisiminiau sceną evangelijoj, kai Petras, pamatęs Kristų ir pradėjęs eiti vandeniu jo pasitikti, suabejojęs ėmė skęsti. „Lengvatiki, ko suabejojai?“, – paklausė jo Kristus. Kažkada Ežerui iš per didelio uolumo įrodinėjau, kad abejoti reikia (ir vargu ar įmanoma neabejoti?..?), bet ir durnam aišku, kad abejonė skandina. Jei kas aiškiai pasakytų, kada galima abejoti, kada ne, būčiau dėkinga. Tačiau negalima šakar makar supriešinti Kristaus ir Bažnyčios mokymo. Toliau – sakei, kad Dievą pripažįsti, tačiau Bažnyčios – ne. Na, taip daugelis tvirtina. Tačiau ir čia jokios logikos. Kaip galima nepripažinti Bažnyčios, jeigu ją pats Dievas (Kristus) įkūrė? Juk eini komunijos į bažnyčią? Ko ten eini, jei nepripažįsti? Visi mintinai moka Kristaus žodžius Petrui: „Tu esi Petras – uola, ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“. Savo Bažnyčią, girdi? Čia, beje, ir atsakymas po palmei, kuris lig šiol niekaip neįstengia suvokti popiežiaus neklystamumo. Beje, nelengva tai suvokti ir dar nelengviau pripažinti, tokie dalykai įkandami dažniausiai tik po ilgos ir geros praktikos. Dar tavęs klausiau, ką priimi bažnyčioj, t.y. kokią komuniją. Visi katalikai tvirtina, kad priima patį Kristų, o ne kažkokį abstraktų „pastiprinimą“. Jei priimi Kristų (tokiu pavidalu!), vadinasi, jis Dievas, o jei Dievas, tai jį reikia garbinti, jau nekalbant apie gerbimą. Aš, pvz., komunijos iš bet ko (ko gero, toji juodė, kaip sakei, paprastame krepšy komuniją nešiojo) nepriimčiau. Jei tave, pvz., kas nors nešvarus liestų, tu, be abejonės, bjaurėtumeisi. Tai kodėl negerbi Dievo??? Manau, kad švč. Sakramentą turėtų liesti tik pašventintos rankos, t.y. kunigo. Dar mane labai trikdo ir skaudina vienų abejingumas (ir tylėjimas) matant, kaip kiti šmeižia Dievą. Nesuvokiu, kodėl pritari po palmei, kai jis tokius šūdus, atsiprašant, pila ant šventų dalykų? Pabandyk įsivaizduoti, kaip Dievas tave tokiais atvejais vertina. Manyčiau, kad jis verkia. Ir, beje, ne apie tave vieną kalbu. Daugelis tiki Kristų, bet kai tik reikia bent žodeliu jį užstoti, išdavikiškai tyli kaip vandens į burną prisisėmę. Labai gerbiu pasi, kad gina savo tikėjimą. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17020