Tema: o gal dar leistumėte būti ištikimam ne savo, o kieno nors kito žmogiškajam orumui?
Autorius: Noė Ivs
Data: 2009-09-11 09:40:51

„kristus ant kryziaus abejojo: o ar negaletum atitolint sitos taures, a?
abejojo jis ir farizieju tiesa ir seniausios profesijos atstoviu kaltumu,
moke saviskius suabejoti, ar tikrai neimanoma dviem zuvim ir penkiais
kepaleliais duonos pamaitinti penkis tukst zmoniu, neskaitant moteru ir
vaiku - viskuom jis abjojo, kas buvo nusistoveje. is jo, is kristaus
ismokau vadovautis ne taisyklem, o savo protu, o dar dazniau intuicija. jei
vaziuociau su kristum trafik'e per rush hour, garantuotai jis mane
pamokytu: suabejok, nevaziuok per zalia sviesa aklai, nes gali buti, kad
kas nors vis tik eis per kelia. vaziuok kad ir per raudona, jeigu tai
isgelbes kieno nors gyvybe. tai tiek greitomis prie kofos be surelio.“
Ką tu čia kliedi? Abejoti reiškia būti netikram dėl ko nors. Abejoti
gali tik nuodėmingas žmogus, kurio protas drumstas, bet ne Dievas.
Kristus ant kryžiaus abejojo?! Ar sveika tavo galvelė?.. Vanasi, prikalė
jį ant kryžiaus, o jis galvoja: hmm, reikia čia man dabar mirti ar ne?
Kad jį kur galas, kaip nepatogu čia kaboti... o gal jie patys kaip nors
išsikapstys? Beje, jis meldėsi „Mano tėve, teaplenkia mane ši taurė.
Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu“ ne ant kryžiaus, o Alyvų kalne,
naktį prieš suėmimą. Prašė apimtas žmogiškos baimės, kančios. Bet
vis vien sutiko su Dievo valia. Kristus mokė tikėti, o ne abejoti.
Vikriai tu ten sukaišiojai tą abejonę. Bet nėra nieko kvailiau kaip
tvirtinti, kad visažinis Dievas (tegu ir žmogaus kūne) gali būti kuo
nors netikras. Abejonę aš pateisinu tik mąstymo procese, kada surizgęs
žmogaus protas ieško tiesos. Nepateisinu aklo tikėjimo. Beje, kažkaip
neatsakei man į vakarykščius klausimus, miglotai užsiminusi, jog
„šiek tiek prabėgom paaiškinai aname“ ir  sviedusi man, kad aš pati
„žiauriai susipainiojusi“. Kur??? Aš pripažįstu viską, ko mokė
Bažnyčia ir atmetu tai, ko moko jos priešai. Džiaugiuosi, kad dabar
Bažnyčia grįžta prie to, kuo aš visąlaik tikėjau. Tuo tarpu
daugelis, tarp jų ir kun.  Kaušas neatlaikė sąmyšio, kilusio po II
Vatikano, ir pasimetė. Jei norėtum plačiau, galėčiau papasakoti.
Skaityk, po galais, geras religines knygas, o ne vien kokius paklydusių
žmogelių paistalus ir šiaip visokius niekus. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17020