Tema: o gal dar leistumėte būti ištikimam ne savo, o kieno nors kito žmogiškajam orumui?
Autorius: cc
Data: 2009-09-11 12:41:06

Vakar užsidirbau 10 balų. Važiavau poniškai su mašina į ranka
pasiekiamą darželį pasikasti pietums bulvių, kai tvenkinio viduryje
pastebėjau kažką (ką nors) besitaškant. Gal ten kregždė?
Strimgalviais šokau iš maškės ir su plaustu nusiyriau prie nelaimėlio.
Pasirodo, ten būta dviejų didelių skečių. Apatinė pašėlusiai plakė
savo permatomais sparnais, kai kita, ušsikabinusi ant jos uodegos ramiai
sau kaifavo. Sketė savo kibiomis kojomis nusistvėrė gelbėjimo pirštą
ir su mielaja našta pradėjo lipti viršun. Kai ji artėjo prie kaklo,
truputį tapo nejauku, nors žinojau, kad žmogienos sketės nevertina.
Gerai apžiūrėjęs supratau, kad tokios dar nebuvau matęs. Ji buvo ruda
su gražiomis didelėmis ryškiai žydromis  akimis, skersai nugaros tokios
pat spalvos juostelė, abiejose krūtinės šonuose- po dvi įstryžas
baltas juosteles. Labiausiai sužavėjo akys- kažkas nepaprasto, sunku
apsakyti. Jaučiausi lyg  mane iš skaidraus padūmavusio, nepermatomo
žydro opalo gelmės stebi paslaptinga siela. Mielas atrodė kukliai- visas
rudas, akys rudos, tik krūtinės šonuose po dvi baltas juosteles.
Užsikorusi ant peties, sketė dar pavirpino , padžiovino sparnelius ir,
pakilusi, nuskrido link kranto, kur dingo tarpumedyje.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17020