nesupras, krankt, nesupras, nes reikia paciam patirti. stai dabar toj knygoj, kuria skaitau, zmogus is afganistano pabeges nuo rusu, net pusantru metu (nu, man tai uztruko ketverius) negali prisitaikyti. labiausiai i pasiutima ji ivare du senukai, parduotuvytes savininkai, kurie paprase jo id, nes si karta jis neturejo grynuju pinigu sumoket uz apelsinus ir israse ceki. tie paprase id, nes tokia tvarka, juk zinai, jie privalo, bet afganas istaske puse parduotuvytes i kaire ir desine, nes afganistane kredito kortele atstodavo medzio pagaliukas, gluosnio vytele, kurioje pardavejas ibrezdavo bruksniukus uz kiekviena duonos kepaliuka. gale menesio tevas suskaiciuodavo bruksniukus ir apmokedavo skola. jokiu id. suprantama, kad amerika jam rodesi nepatikliu, svetimu zmoniu keistu krastu, o juk patiklesniu zmoniu sunku rasti. visa kredito sistema per ta patikluma ir zlunga dabar. nepatiklus, sukciai, traumuot, itarus esam mes, imigrantai ir uztrunka getokai, kol bent jau apgyjame. uztai grize i tevynes graudziai kreivai sypsomis, kaip zasinaite, nes... isejusiems negrizti, kaip vienoj kavinukej man tare RoRa. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17020