nereikia net tokiu kardinaliu priespriesu. stai mano bite italijos pietuose, mazyciame jaukiame miesteliukstyje, kur visi vieni kitus pazista. buvo ten tris menesius, gyveno. ir stai atejo diena, kai reikejo sumoket paskutine nuoma. neturejo grynu, o tie neturejo kuo nuskaityt kredito korteles. tai nupedino i vietini bankeli. uzdarytas, nors turejo buti atidarytas pries pusvalandi. uz valndos vis dar uzdarytas, ir uz dvieju. jau ir vakaras netoli, ta pavargo lakstyt pirmyn atgal. neviltingai klebena rankena, nes tai paskutine jos diena itaijoje, reikia sumoketi. ir stai zmogus, visa ta laika(!) sedejes skverelyje ir lesines balandzius, vangiai pakyla, prieina, klausia: ar tau i banka reikia? tai as galiu atidaryti, jeigu labai reikia. jis, pasirodo, beesas banko savininkas. stai tau dar viena darbo etikos grimasa. nei gera, nei bloga, tiesiog kitokia. bet tu, zinok, gausi nuo miestes, pamatysi. nes jinai kaip mat pagalvos, kad save tu prilygini vokietkai, o jau jinai, tai atseit ruske. pamatysi. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17020