Šiaip negaiščiau pati ir negaišinčiau kitam laiko ginčydamasi ir rašydama oponentui „nežinau, gal yra taip, o gal anaip, o gal išvis nėra šitaip...“. Kam iš to kokia nauda? Kita vertus, jei rašyčiau vien savo nuomonę, tikrai nebūčiau užtikrinta, kaip kad pats man taikai. Bet pagalvok pats, ką rašai: „pasaulis ir jo istorija yra ta Absoliuti Dvasia“. Na jau, na jau, na jau. Absoliuti Dvasia yra Dievas. Neskiri, Sloguti mielas, kur Kūrėjas, o kur kūrinija. Vaismanas sako, kad Dievas savo galia keičia pasaulį, Hegelis - kad pasaulis (beasmenė būtis, o jergau!) pats save pažįsta ir per tai kuriasi. Eina sau. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17085