Tema: Paprasta, gražu, ... tiesiog būtis
Autorius: Noė grįžusi
Data: 2009-10-09 09:30:53

Ko čia prirašėte niekų?? Jūs (cėcė su Krankt ir dar kai kas)
anapusinį pasaulį įsivaizduojate kaip materialų, esantį kažkokioje
kažkokios galaktikos vietoje. Jergau jergau! Ir skaistykla, ir pragaras,
ir dangus prasideda čia, žemėje, bet jų šaknys dvasinės. Kitaip
sakant, tai yra ir čia, ir ne čia. Ir kaip tu, cėciau mielas, savo
varganu protu nori aprėpti Dievo kūrybos begalinumą? Visi žino
pasakojimą apie, regis, šv. Augustiną, kuris vandenyno pakrantėje
klūpėjo, šaukšteliu stengdamasis išsemti vandenyną. Taigi tokios yra
mūsų pastangos pažinti Dievą ir jo sukurtą pasaulį. Nors, kita
vertus, Dievui nėra neįmanomų dalykų, ir jis gali tau duoti suprasti ar
nujausti, kokiu principu viskas sutvarkyta, nes Dievas leidžiasi
pažįstamas. Ar ne juokas, Krankt ir cėce, kad viskas galėtų baigtis
šiuo pasauliu? Anapusybę galime atpažinti tada, kai dvasia savo galia ir
kokybe perskverbia materiją - kartais toks dvasinis kūnas atsiveria
mūsų vargšėms akims, kaip kad buvo su ta komunija, iš kurios cėcė
baisingai stebėjosi. Jūs stebitės tokiais reiškiniais, o aš stebiuosi
jumis, kad netikite. Dar liūdnai pridursiu, kad aptikau Krankt rašant,
jog ji neturinti dvasios. Dievuli mielas, nejau tu, miela Krankt,
prisilygini gyvūnijai?

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17101