Kaip ir tikėjausi, taip ir įvyko. Galėčiau būti pranašas.
Sužinojęs, kad artėja stiprus vėjas su šlapdriba, pasakiau- rytoj
būsime be elektros. Na, ar ne stebuklas? Atspėjau. Nuo pat ryto iki 19val
be elektros. Šaldytuvai- nedirba, simuliuoja, vandens siurblys- taip pat.
Net dujinę reikėjo uždegti su degtukais. Apie kompą, radiją, tv,
telefoną net nekalbu. Mobilusis grėsmingai grasino greitai iškrauti
bateriją.  Sutemus, kaip pokario geraisiais :) laikais užsižibinau
žvakę ir įlindau į du lagaminus sniego. Skaitant antrą novelę
žyptelėjo šviesa ir tapo šviesu. Visai kaip per Pasaulio sutvėrimą.
Na, bet dieną netinginiavau. Vakar prieš audrą pasiruošiau-
prisiskyniau du lagaminus :)( nu ne, 2 krepšelius) pakirmijusių obuolių,
per naktį jie atšilo, tai šiandieną lupau, pjausčiau, viriau obolių
košę su spangolėmis. Užvekavau 10 indelių ir dar liko . Žmona valgė
su bandele užsigerdama pienu ir gyrė. Košę. Tai tas pat kaip ir mane.
Tiesa, vakar vėlai vakare atvežė užsakytus 20cm. ilgio 5 unguriukus ir
5 šamukus, tai šyrit per šlapdribą suleidau tvenkinin. Pajutę patekę
nepažįstamon aplinkon, žuvytės niekur nepuolė plaukti, bet sulindo
čia pat po retom žolytėmis. Nupirkau ne gaudymui, bet, kad žinočiau
tvenkiny esant ir tokių. Reikės išgaudyti kaimynų suleistas lydekas,
tada vėl pamėginsiu įleisti amūrų ir plačiakakčių- lai valo
tveninį nuo pernelyg įsisiautėjusių žolių.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17101