antra vertus, liudnas vaizdelis siandien lietuvos pasto skyriuje. manau, lietuvos pastas ar bent musu skyrius, esantis upes gatveje, sustingo laike tarsi koks uodas gintaro gabalelyje. kompiuteriai ten tarsi svetimkuniai is kitos epochos. beje, ir kompiuteris nepadeda, kai pasto darbuotoja iesko Liūdynės kaimo ir niekaip neranda. ten turi buti issiustas registruotas laiskas. kaimas panvezio rajone. gal kaimas vaiduoklis? o, pasirodo, visai ne. ponia, kuri labai suinteresuota ta laiska issiusti, suranda Liūdynės kaima kataloge - paprastame spausdintame, knygos pavidalo. pasirodo, Liūdynė yra su u ilgaja. taigi kompiuteris pastininkes nepamokins, jei mokykla neismokino. as stuksau prie kito langelio, ketinu issiusti siuntini - dovanele ivsei, jokios cia paslapties. tyliai sau pagalvoju, kaip pagyvetu musu amerikonkos, isgirdusios tai, ka as isgirstu ir pasto darbuotojos. kiek burbesiu ir nepasitenkinimo. pamokymu, kaip turi buti supakuotas siuntinys. ir ko? juk cia pat pasako, kad jos visai nejaudina, jei daiktas, esantis viduje, sudus ar susimaigys. bet pamokslas klientui butinas, iauges i krauja. ir as priimu tylomis. bet norejau apie kitka: pora zmoniu, ateje teirautis apie kazkokias ismokas ir pasalpas, suzino, kad pinigu savivaldybe neskyre ir nezinia kada skirs. is to, kaip tie zmones klausineja smulkmenu, matos, kad pinigu jiems truks plis reikia. bet "nietu šalpy". -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17101