mie, pagailo savo gerbėjo, nori truputį apginti? juk jo pirmasis komentaras išreiškia panieką būtent autoriui, ne jo mintims, nes mintims e pritaria, jam šlykštu tik atsidurti tarsi greta to žmogaus, kuris jas išreiškė. negi tu to nejauti, ir dar turėdama tokį puikų kalbos jausmą? dabar visur kalbama apie patyčias mokykloje, kad tai jau tiesiog epidemija. o juk jų šaknys - va tokiame (kaip e) požiūryje į kitą žmogų. moraliniame kurtume. ir jo mojavimas Kantu nieko nereiškia, išskyrus kailio kaitaliojimą. e Kantą naudoja kaip Noė - dievą, t.y., taip, kaip tuo momentu jiems patogiau. be teiginio, kad svarbiausia - geros intencijos, Kantas dar stipriai kalbėjo apie tai, kad žmogų visada reikia laikyti tikslu, jokiu būdu ne priemone. o e kantiškojo humanizmo neturi nė lašo, man regis, savo esme jis greičiau makiavelistas nei kantistas - pervažiuos kaip tanku ir net pasižiūrėti neatsigręš, jei tik jam patogu sėdėti. be abejo, beveik kiekvieną mano sakinį galima suvesti į pokštą, bet kai į nieką nežiūrima rimtai, tai ir tavo trokštamos tvirtos vertybinės atramos stovi kažkur, tik ne "čia ir dabar". -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17366