Tema: DARIUS POCEVIČIUS. Nežinomos knygos
Autorius: laumė ragana
Data: 2010-01-27 12:12:38

mie, pagailo savo gerbėjo, nori truputį apginti? juk jo pirmasis
komentaras išreiškia panieką būtent autoriui, ne jo mintims, nes
mintims e pritaria, jam šlykštu tik atsidurti tarsi greta to žmogaus,
kuris jas išreiškė. negi tu to nejauti, ir dar turėdama tokį puikų
kalbos jausmą? dabar visur kalbama apie patyčias mokykloje, kad tai jau
tiesiog epidemija. o juk jų šaknys - va tokiame (kaip e) požiūryje į
kitą žmogų. moraliniame kurtume. ir jo mojavimas Kantu nieko nereiškia,
išskyrus kailio kaitaliojimą. e Kantą naudoja kaip Noė - dievą, t.y.,
taip, kaip tuo momentu jiems patogiau. be teiginio, kad svarbiausia - geros
intencijos, Kantas dar stipriai kalbėjo apie tai, kad žmogų visada
reikia laikyti tikslu, jokiu būdu ne priemone. o e kantiškojo humanizmo
neturi nė lašo, man regis, savo esme jis greičiau makiavelistas nei
kantistas - pervažiuos kaip tanku ir net pasižiūrėti neatsigręš, jei
tik jam patogu sėdėti. be abejo, beveik kiekvieną mano sakinį galima
suvesti į pokštą, bet kai į nieką nežiūrima rimtai, tai ir tavo
trokštamos tvirtos vertybinės atramos stovi kažkur, tik ne "čia ir
dabar".

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17366