Visą laiką galvojau, kad Rolandas Kaušas tik apsimeta ekskunigu,
tapatinau jį su kitu konkrečiu asmeniu, todėl į jo tekstus Dievo tema
žiūrėjau kaip į poleminius (jie, beje, yra silpnesni už kitus jo
tekstus). Dabar žiūriu kitaip – kaip į naujųjų laikų Ragauską
(jauniems paaiškinu: tai buvęs kunigas, sovietmečiu tapęs ateistu ir
rašęs apie savo "praregėjimą"), mirties patale pasiprašiusį kunigo.
Nei smerkiu, nei kaltinu, tik lieka nemalonus skonis burnoj – lyg būtų
šaipomasi iš pirmosios meilės. O rašo RK gerai. Aš jo vietoje Dievą
palikčiau ramybėje.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17366