ko gero būčiau pirmasis išbandęs omnikratijos izoliatorių... o čia iš to straipsnio: ...Specialistams ir išsilavinusiems tyrinėtojams rūpi tik techniniai aspektai, neapibūdinantys visuotinės sistemos, todėl pasauliniu mastu nesvarbūs. Šiuos elementus galima tyrinėti (arba kurti, arba konstruoti) bet kur ir keisti vienus kitais. Šis „nesvar(b)umas“ ir toliau didina tarpusavio neapykantą, slopina paskutinius meilės, savigarbos ir didžiojo įkvėpimo likučius. Vaikai įpranta matyti meilės nebejaučiančių savo tėvų akis, sudrumstas cinizmo kataraktos. Ir mokosi pažinti gyvenimą, kuriame meilės nėra. Lieka tik vienas tikslas – bandyti išlikti, todėl reikia kuo nuolankiau tarnauti sėkmės išpaikintiems atvažiavėliams iš Amerikos – kartais, per šventes, jie grįžta „namo“. Ir „gali padėti“. Bet šis kelias labai pavojingas. Per susitikimą kavinėje tą pajutau visomis savo kūno ląstelėmis. Didžiosios idėjos, ypač dvasinėje ir humanitarinėje sferoje, retai kada „aptinka“ imigrantus, net jeigu ir aptinka, tai socialinis imigrantų atotrūkis nuo nusistovėjusių profesinių sluoksnių, kitaip sakant, socialinis paralyžius, neleidžia joms sužydėt... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17366